15min jau aprašė šilumininkų skundus apie tai, kad biržoje trūksta biokuro.
Antradienį biokuro biržoje „Baltpool“, atrodo, pajudėjo ledai: reikšmingais kiekiais imta pirkti biokurą.
Tik centriniu šildymu besinaudojantys gyventojai turėtų dar labiau sunerimti: kurą šilumininkai superka neregėtomis kainomis – tokių nebuvo net žiemą.
240 eurų už toną naftos ekvivalento (tne)– tiek pastarąsias dvi savaites biržoje buvo mokama už biokurą antrajam pusmečiui. Tai 53 proc. didesnė kaina, lyginant su vidutine praėjusių metų rugpjūčio kaina, kai biržoje biokuras pusmečiui kainavo 157 Eur/tne.
O perkantieji biokurą sausiui–kovui mokėjo netgi dar daugiau – 265 Eur/tne. Biržoje perleisti dideli biokuro kiekiai jau neišvengiamai lems didesnes kainas šilumos vartotojams.
„Jei niekas nepasikeis, pagal dabartines kainas augimas gali būti 10 proc. Kol kas – prognozė, nes realaus kuro nupirkta dar nėra“, – anksčiau šilumos kainos augimą prognozavo Šilumos tiekėjų asociacijos pirmininkas Valdas Lukoševičius.
Antradienį biržoje „Baltpool“ aukštomis kainomis ilgalaikiais sandoriais parduota 13,2 tūkst. tne populiariausios SM2 rūšies skiedrų – trigubai daugiau nei prieš savaitę.
„Baltpool“ atstovai pažymėjo, kad šiemet žiemai biokuru apsirūpinama netgi aktyviau nei prieš metus, o biokuro kaina vasarą yra apie 20 proc. didesnė nei pernai vidutiniškai per šildymo sezoną.
Miestų šilumos tiekėjai jau įspėjo apie gresiantį šilumos brangimą, dabar tą patį kartoja ir privačių katilinių atstovai. Nepriklausomų gamintojų asociacija patikina, kad jie „iš skrybėlės“ biokuro netraukia ir kainos biržoje paveiks visą rinką – šildymas turės brangti.
Atsargų nesukaupta, nes netenkina kaina
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius pažymėjo, kad šilumos tiekėjai šiuo metu yra nusipirkę tik apie dešimtadalį viso biokuro, kuris bus reikalingas šildymo sezono metu.
„Tai reiškia, kad biokuro tiekėjų netenkina kainos, kurias šiuo metu siūlo šilumininkai, nors tos kainos jau apie 20 proc. viršija praėjusių metų šildymo sezono vidurkį. Daliai nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti biokuro žaliavos biržoje žiemai dėl jos trūkumo nepavyksta jau nuo balandžio mėnesio“, – sako V.Kisielius.
Anot jo, šilumininkai pigesnio biokuro ieško ir už biržos ribų, tačiau ir ten stebuklų nėra.
„Ieškoma pigesnio biokuro ir sandoriai sudaromi už biržos ribų. Ir tam reikia įdėti nemažai pastangų, paieškų ir darbo, kadangi biokuro tiekėjai nėra suinteresuoti produkciją parduoti pigiau atskiriems pirkėjams, kai ją gali siūlyti brangiau visiems dalyviams biržoje“, – sako V.Kisielius.
Pasak jo, populiariausio biokuro produkto vidutinė praėjusio šildymo sezono (lapkričio–kovo mėn.) kaina buvo 182 Eur/tne.
„O šiuo metu, pavyzdžiui, „Kauno energija“ perka kurą daugiau nei už 190 Eur/tne. Matome, kad ir „Vilniaus šilumos tinklai“ rugpjūtį pirko biokurą už kainą, kuri yra 39 proc. didesnė nei tą patį mėnesį pernai“, – pastebi V.Kisielius.
Šilumos kainoje sudaro trečdalį
Pasak V.Kisieliaus, biokuro kaina šiuo metu siekia apie trečdalį visos galutinės šilumos kainos Lietuvos vartotojams: tačiau miestuose, kur naudojama daugiau biokuro, ši dalis būna ir didesnė.
„Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija skaičiuoja, kad šiluma kai kuriuose miestuose gali brangti iki 40 proc. Mūsų asociacija atskirų skaičiavimų neatliko, tačiau matome aiškias tendencijas, kad dėl sumažėjusios biokuro pasiūlos bei išaugusių jo kainų, šildymas tikrai gali pabrangti“, – sako V.Kisielius.
Anksčiau „Kauno energijos“ vadovas skaičiavo, kad biokuro kaina šilumos savikainoje sudaro apie 70 proc., „Utenos šilumos tinklai“ skaičiavo, kad ta dalis siekia 50 proc.
„Baltpool“: kainas augina objektyvios priežastys
Biržos „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas teigė suprantantis biokuro pirkėjų nuogąstavimus dėl išaugusių kainų, tačiau, anot jo, yra ir kita pusė – pardavėjai kainas kelia dėl objektyvių priežasčių.
„Lyginant su praėjusiais metais, biokuro kainos yra išaugusios – tokia yra tendencija. Bet biokuras yra tokia pati žaliava arba energijos išteklius kaip dujos, elektra. Yra įprasta, kad žaliavų kainos rinkoje svyruoja, būna tai didesnės, tai mažesnės. Nuo pat 2015 m. biokuro kainos vis mažėjo, žemumas pasiekė 2016 m. Dabar ciklas perėjo į kitą fazę ir kainos po truputį auga: pernai jos augo lėčiau, o šiemet staigiau“, – apžvelgia rinką A.Smaliukas.
Jis patikina, kad tokia tendencija ne tik Lietuvoje: biokuras pabrango visame regione, įskaitant Latviją, Skandinavijos šalis, ir tai susiję su įtempta situacija medienos sektoriuje.
„Regione plėtojama daug naujų projektų, ir ne tik biokurą, bet ir medieną kaip žaliavą naudojančių, pvz., baldų pramonėje. Biokuro katilinės konkuruoja dėl žaliavos, paklausa išaugo regione, tai išaugino ir kainas. Matome, kad medienos kaina labai augo – per metus 40 proc. pabrango malkinė mediena, plokščių mediena. Šis asortimentas naudojamas ir biokurui. Tas pats ir su kirtimo atliekomis“, – sako A.Smaliukas.
Be medienos, anot jo, auga ir darbuotojų atlyginimai, brangsta degalai, kitas kuras – tai irgi didina kainą.
„Pernai biokuro pardavėjai nudegė vasarą sudarydami sutartis už mažą kainą. Žiema buvo labai nepalanki, daug prilijo, ir jie negalėjo įvažiuoti į miškus – dėl tokių vasarą sudarytų sutarčių jie patyrė nuostolių. Todėl šiemet pasirašyti sutarčių jie neskuba“, – sako A.Smaliukas.
Tokios priežastys, anot jo, rodo rinkos efektyvumą – kainos kyla kaip pasekmė.
„Visos sąnaudos išaugusios, bet biokuro kaina dar nėra istoriškai aukščiausia. Dėl to galime sakyti, kad rinka veikia efektyviai. Dėl ko tiekėjai neva neduoda reikalingų kiekių į rinką – čia reikia žiūrėti ne į biržą, birža yra rinkos dalis. Mes matome, kad visoje rinkoje kainos pakilo ir čia ne biržos problema“, – sako A.Smaliukas.
Jis ramina, kad šilumos vartotojams kainos pokytis nebus itin skausmingas.
„Kuras galutinėje šilumos kainoje, įvairiais duomenimis, sudaro 30–40 procentų, nes be jo dar yra ir amortizacija, darbuotojų kaštai. Tad jei biokuras pabrango 30 procentų, šilumos kaina tikrai nepabrangs 30 proc.“, – mažesnį brangimą skaičiavo A.Smaliukas.
Apsirūpinti atsargomis liko mėnuo su puse
„Baltpool“ vadovas patvirtina, kad šildymo sezonu biokuras kainavo apie 20 proc. pigiau nei šiemet rugpjūčio pabaigoje. Ilgalaikiais sandoriais šilumininkai superka apie 40 proc. reikalingo biokuro, o likusi dalis perkama pagal savaitės arba mėnesio sutartis. Pasiruošti šildymo sezonui teliko mėnuo ir kelios savaitės.
„Dar liko pusantro mėnesio sudaryti sandoriams. Atsargas bandoma kaupti nuo birželio – pirkėjai pasiūlo tam tikras kainas biržoje ir žiūri, ar jos patrauklios, ar ne. Nenuperka birželį, liepą kainas padidina. Jei dar nenuperka – dar didina. Spalio viduryje maždaug prasideda šildymo sezonas, tad liko apie pusantro mėnesio“, – niuansus aiškina A.Smaliukas.
Jis patikina, kad liepos pabaigoje šilumininkai turėjo nupirkę apie 10 proc. šildymo sezonui reikalingo biokuro, tačiau per rugpjūtį ši dalis turėtų smarkiai išaugti.
„Šių metų apyvarta artėjančiam šildymo sezonui netgi didesnė nei pernai. Nėra nieko išskirtinio biržos apyvartose. (…) Girdime kaltinimų, kad neva pardavėjai aktyviai nepardavinėja, tačiau taip pat matome, kad sandoriai sudaromi taip pat aktyviai, kaip ir praėjusiais metais“, – A.Smaliukas patikino, kad ir esamomis kainomis biokuras perkamas.
Siūlo į rinką atvesti valstybinius miškus
Savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai anksčiau siūlė, o LNŠGA jiems pritaria, kad reikia, jog į rinką tiesiogiai įsitrauktų Valstybinė miškų urėdija, o ne tarpininkai.
„Susiklosčiusią situaciją galima būtų spręsti, jei Aplinkos ministerija įpareigotų Valstybinę miškų urėdiją surinkti daugiau miško kirtimo liekanų ir parduoti šią žaliavą biokuro gamintojams arba pavestų pačiai urėdijai ruošti iš miško kirtimo liekanų biokurą ir juo intensyviau prekiauti biržoje. Kasmet nuo 2015 m. biokuro gamybai panaudojama apie 300 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo liekanų. Tačiau, mokslininkų nuomone, šias apimtis galima būtų mažų mažiausiai padvigubinti nepakenkiant miškui“, – vertina V.Kisielius.
Pasak jo, tai leistų padidinti biokuro pasiūlą, sustiprintų konkurenciją ir sumažintų arba bent jau stabilizuotų augančias kainas, o valstybė iš miško kirtimo liekanų, kurios dabar tiesiog paliekamos miške, uždirbtų papildomų pajamų.
„Galima spręsti, kad viena iš kainų augimo priežasčių gali būti nepakankama malkinės medienos pasiūla rinkoje. Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius medienos ir kirtimo liekanų, iš kurių gaminamas biokuras, pasiūla krito 15 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais. Vien per 2018 m. gegužės mėnesio Valstybinės miškų urėdijos aukcioną pusmetiniais ir ilgalaikiais kontraktais rinkai buvo pasiūlyta 20 proc. mažiau biokurui tinkančios žaliavos“, – sako V.Kisielius.
Įvertino: biokurą šilumininkai perka tinkamai
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) įvertino, kaip šilumos tiekėjai laikosi įpareigojimų 100 proc. biokuro pirkti biržoje ir konstatavo, kad be pateisinamų priežasčių ne energijos išteklių biržoje biokurą pernai pirko viena šilumos tiekimo įmonė – UAB Ignalinos šilumos tinklai.
Šilumininkai įpareigoti biokurą įsigyti ekonomiškai naudingiausiu būdu – ne biržoje jie gali pirkti tuo atveju, jei biokuras bent 5 proc. pigesnis nei biržoje.
VKEKK iš viso tikrino 45 centralizuoto šilumos tiekimo įmones (įskaitant įmonių filialus) ir 13 reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų. Nors 20 šilumos tiekėjų ir 6 reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai biržoje neįsigijo 100 proc. šilumai gaminti reikalingo biokuro kiekio, tačiau visi jie, išskyrus vieną, pateikė įrodymus, kad jų pirktas biokuras buvo įsigytas ekonomiškai naudingai vartotojams arba biržoje nebuvo konkrečios kuro rūšies.
