Nors Kalėdos be sniego šiemet daugelį nuliūdino, šiltesnė nei įprasta žiema atnešė ir gerų žinių – dėl šiltų orų ir atpigusio biokuro gyventojai už šildymą moka net trečdaliu mažiau.
„Šiais metais lapkritį už šildymą ir karštą vandenį 1995 metų statybos dviejų kambarių bute mokėjau beveik 14 eurų mažiau. Lapkritį gavau 45 eurų sąskaitą, o pernai – 59 eurų“, – 15min pasakojo vilnietis Zenonas Urbanovičius.
Vieno Naujosios Vilnios daugiabučio bendrijos pirmininku dirbantis Z.Urbanovičius pridūrė, kad jo kaimynai ženkliai pajaučia sutaupytas sumas už šildymą.
„Gyventojams tai reikšmingas skirtumas, nes mūsų name gyvena paprasti žmonės – darbininkai, pensininkai, todėl jiems kiekviena kapeika svarbi“, – mano vyras.
33 proc. mažesnės sąskaitos
Mažesnes sąskaitas už centralizuotą šildymą šiemet gavo ne tik mūsų pašnekovas Z.Urbanovičius, bet ir dauguma Lietuvos gyventojų.
„Gyventojai tikrai gali džiaugtis, nes sąskaitos už šildymą šiemet nesikandžioja, o tai lėmė sumažėjusios šilumos kainos ir klimatinės sąlygos“, – 15min komentavo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vyriausioji specialistė Ramunė Gurklienė.
Šį gruodį gyventojai mokės iki 33 proc. mažiau už šildymą nei 2018-aisiais.
Asociacijos duomenimis, lapkritį gyventojai už šildymą mokėjo apie 24 proc. mažiau nei prieš metus. Gruodį, preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gali būti iki 33 proc. mažesnės nei 2018-aisiais.
„Preliminariais duomenimis, buto savininkas šildymui senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, vidutiniškai išleis apie 0,9 Eur/kv. m. per gruodį (prieš metus – 1,2 Eur/kv.m.), o kokybiškuose daugiabučiuose – 0,3 Eur/kv.m. (prieš metus mokėjo 0,56 Eur/kv.m.)“, – lygino R.Gurklienė.
Pavyzdžiui, sovietinės statybos daugiabutyje 60 kv. m. pločio butą turintis gyventojas šiemet lapkritį mokėjo 44 eurus, kai pernai – 57 eurus. Prognozuojama, kad gruodį tokio buto savininkui šildymas atsieis 52 eurai, nors pernai gruodį kainavo net 75 eurai.
Tiesa, gerokai mažiau už tokio pat ploto buto šildymą moka naujų daugiabučių savininkai.
Vilnietė Giedrė (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo mokanti už trijų skirtingo tipo butų šildymą sostinėje – keturių kambarių bute senos statybos nerenovuotame daugiabutyje gyvena jos šeima, dviejų kambarių senos statybos bute įsikūręs pašnekovės pensininkas tėvas, o nedideliame, 36 kv.m. naujos statybos bute gyvena jos dukra.
Moteris 15min pasakojo, kad visų butų šildymo sąskaitos šiemet buvo mažesnės. Pavyzdžiui, už keturių kambarių buto šildymą Lazdynuose lapkritį ji mokėjo 20 eurų mažiau nei pernai – 40 eurų. Sąskaita už dviejų kambarių buto šildymą Lazdynuose atsiėjo dešimt eurų mažiau nei pernai – 28 eurus, o už nedidelį naujos statybos buto šildymą Justiniškėse pašnekovė šiemet spalį mokėjo tik 12 eurų.
„Mes džiaugiamės, kad šiemet šilta, nes turime didžiulį keturių kambarių butą senos statybos name ir šildymo sezonas būna labai skausmingas – turime save riboti, negalime sau leisti papildomų dalykų, o bet kokia iškilusi problema tampa didžiuliu galvos skausmu“, – guodėsi Giedrė.
Pasak moters, trijų jos išlaikomų butų sąskaitos rodo, kad be jokios konkurencijos laimi nauja statyba, nes tokie butai ekonomiški, jų nereikia daug šildyti.
Iš tiesų, LŠTA duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje šių metų lapkritį šildymo sąskaitos už 60 kv.m. butą naujos statybos ir pilnai modernizuotame daugiabutyje siekė 16 eurų (prieš metus – 21 euras), o gruodį prognozuojama 18 eurų sąskaita (prieš metus siekė 34 eurus).
Pasak R.Gurklienės, šildymo kainų spalį palyginti negalima, nes pastatai pradedami šildyti skirtingu metu.
Pavyzdžiui, šiemet dėl vėsesnių orų šildymo sezonas daugelyje Lietuvos miestų buvo pradėtas ankščiau nei įprastai – mokyklos, darželiai ir ligoninės, kai kurie daugiabučiai daugumoje miestų pradėti šildyti jau nuo rugsėjo paskutinės savaitės, o didžioji dalis daugiabučių – pirmosiomis spalio dienomis. O štai pernai šildymo sezonas buvo pradėtas savaitę vėliau – apie spalio 4 d.
Ir šilti orai, ir atpigęs biokuras
Ženkliai sumažėjusias sąskaitas už šildymą šiemet lėmė dvi priežastys – dėl neįprastai šilto rudens ir žiemos pradžios sumažėjo šilumos suvartojimas bei smarkiai krito biokuro kaina.
Mėnuo | Daugiametė vidutinė mėnesio temperatūra | Šildymo sezono | |
2018 m. | 2019 m. | ||
Lapkritis | +2,1 | +2,8 | +4,9 |
Gruodis | -2,2 | –1,1 | +2,5(prognozė) |
2 mėnesių vidurkis | -0,1 | +0,9 | +3,7 |
Šaltinis: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
„2019 metų lapkritis, gruodis buvo neįprastai šilti lyginant su ankstesniais metais. Šį lapkritį dėl šiltesnių orų suvartota 11 proc. mažiau šilumos energijos toms pačioms patalpoms šildyti nei prieš metus. Prognozuojama, kad gruodį daugiabučiuose bus suvartota apie 20 proc. mažiau šilumos nei pernai“, – pasakojo R.Gurklienė.
Iš tiesų, vidutinė lauko oro temperatūra pernai gruodį siekė 1,1 laipsnio šalčio, o šių metų gruodžio 1–23 dienomis – apie 2,5 laipsnio šilumos.
R.Gurklienė tvirtino, kad šiemet krito ir šilumos kaina – prasidėjus šildymo sezonui šilumos kainos sumažėjo apie 13 proc. lyginant su pernai metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Pavyzdžiui, šį gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje yra 5,08 euro ct/kWh su PVM, prieš metus buvo 5,85 euro ct/kWh su PVM.
„Šilumos kainas žemyn truktelėjo beveik trečdaliu atpigęs kuras, ypač biokuras, nes Lietuvoje šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 70 proc. sudaro biokuras“, – sakė LŠTA vyriausioji specialistė.
Skundžiasi dėl darbo „į minusą“
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Gaubytė 15min tvirtino, kad biokuro kaina smarkiai nukrito dėl jau kurį laiką į Lietuvos rinką plūstančios pigios produkcijos iš Baltarusijos.
V.Gaubytė aiškino, kad Baltarusijos miškus buvo užpuolę kenkėjai, tad kai didelė dalis medienos tapo netinkama baldų gamybai ir kitai aukštesnės pridėtinės vertės produkcijai, rinkoje susidarė biokuro perteklius.
„Importas iš Baltarusijos į Lietuvą smarkiai išaugęs, nes Baltarusija leido eksportuoti didesnę dalį žaliavos. Neoficialiai kalbama, kad netinkama mediena jau išvežta, bet baltarusiško biokuro kiekiai nemažėja. Baltarusija, matyt, jaučia importuojamų pinigų naudą ir nori tęsti eksportą. Prieš pusantrų metų importuotas biokuras Lietuvoje sudarė 15–20 proc., dabar artėja prie 40 proc.“, – apgailestavo V.Gaubytė.
Asociacijos direktorė tvirtino, kad biokuro gamintojai kenčia ir dėl šiltų orų, nes tuomet jėgainės gali nepirkti dalies suplanuoto biokuro. Tad žaliavų prisipirkę biokuro gamintojai esą atsiduria tarp dviejų girnų: žaliavų jie prisipirkę, bet neturi kam parduoti biokuro.
„Ilgai laikant biokurą krenta jo energetinė vertė, todėl gamintojai neturi kitos išeities kaip pardavinėti biokurą žemiau savikainos“, – sakė V.Gaubytė.
Ji pridūrė, kad dėl išvardintų priežasčių biokuro tiekimo įmonės šiuo metu išgyvena itin sunkius laikus – tiekėjai dirba į minusą, kai kurie jau ir užsidarinėja.
Biokuro biržos „Baltpool“ apžvalgoje rašoma, kad lapkritį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, biokuras buvo net 39 proc. pigesnis. Lapkritį patiektas kuras kainavo 147,15 eurų už toną naftos ekvivalento, kai pernai – 219,41 eurų. Tiesa, pernai biokuras buvo brangesnis nei įprastai dėl intensyvaus eksporto į Skandinavijos šalis.
Mažiausiai šilumos suvartoja Ignalina
Sąskaitoms už šildymą didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki dviejų kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė.
„Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės bei kitų faktorių“, – tvirtino R.Gurklienė.
Mažiausią kainą už šildymą moka Utenos gyventojai (3,96 ct/kWh su PVM), o net dvigubai didesnę – biržiečiai (9,17 ct/kWh su PVM). Biržuose aukščiausia šilumos kainą lemia naudojama biokuro rūšis – dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės, o taip pat mažesnis realizuojamas šilumos kiekis.
R.Gurklienė atkreipė dėmesį, kad mažiausiai šilumos energijos Lietuvoje suvartojama Ignalinoje, kur beveik visi daugiabučiai yra renovuoti.