Seimo ekonomikos komitetas trečiadienį patvirtino Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktoms išvadoms ir rekomendacijoms.
O išvados niūrokos. Valstybės kontrolės 3-iojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius Tadas Čiblys tikina, kad šilumos ūkius išnuomojusios savivaldybės neužtikrino nei investicijų, nei kainų pagrįstumo, o kai kuriais atvejais netgi rūpinosi privataus nuomininko interesais.
„Pastebėjome, kad esama kainų reguliavimo sistema neužtikrina, kad vartotojams nustatyta kaina būtų pagrįsta“, – teigia T.Čiblys.
Išnuomojo dauguma miestų ūkius privačioms įmonėms, dabar turim rezultatą, kad dažniausiai visos kainos buvo žymiai aukštesnės, ūkis dažnai buvo nugyventas, kontrolės savivaldybės neturi, – teigia D.Kreivys
Anot jo, savivaldybės pačios nepakankamai dalyvauja derindamos ir planuodamos investicijas, todėl nepasinaudoja galimybe jas nukreipti taip, kad investicijos būtų naudingesnės savivaldybei ir vartotojams.
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys vertina, kad savivaldybės nebeturėtų šilumos ūkių nuomoti apskritai.
Valstybės kontrolė skaičiuoja, kad 2000-2005 m. iš viso buvo išnuomota 14 šilumos ūkių, šiuo metu tokių liko 10. Šilumos ūkius nutraukus sutartis susigrąžino Vilnius, Ukmergė, Prienai ir Palanga. Kitose savivaldybėse nuomos sutartys liko pratęstos ir dar galios apie 10 metų. Dauguma sutarčių sudaryta su „Litesko“.
Pasisavino turtą
Trakų ir Alytaus miesto savivaldybėse nuomininkai, įgyvendindami ES paramos lėšomis finansuojamus investicinius projektus ir pasinaudoję savivaldybių šilumos ūkio infrastruktūra, modernizavo ar pastatė naujas katilines, kurių savininkais tapo patys nuomininkai ar kitos privačios bendrovės, teigiama ataskaitoje.
„Tose savivaldybėse buvo priimami palankūs sprendimai nuomininkams ir taip sudaromos sąlygos jiems tapti investicijų pagrindu sukurto turto savininkais. Matome jog tai iš esmės prieštarauja pačių nuomos sutarčių tikslui, jog turtas būtų valdomas, modernizuojamas ir baigiantis nuomos sutartims turtas būtų grąžinamas savivaldybei“, – tikina T.Čiblys.
Anot jo, Valstybės kontrolė Alytaus ir Trakų savivaldybėms rekomendavo įvertinti nuomininkų veiksmų pasekmes modernizuojant ir įsigyjant investicijų pagrindu sukurtą turtą, bei apsvarstyti galimybę imtis priemonių viešajam interesui apginti.
„Taip pat surinktą informaciją šiose savivaldybėse mes perdavėme STT vertinimui dėl priimamų sprendimų, palankių būtent nuomininkams“, – Seime teigė T.Čiblys.
„Litesko“, įgyvendindama investicinius projektus, finansuojamus ES lėšomis, sukūrė naują turtą – Alytaus biomasės kogeneracinę jėgainę, esančią Pramonės g. 9, Alytuje. Dabar ji nuomininkui priklauso nuosavybės teise. Ji buvo pastatyta inicijavus šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties pakeitimus, kuriems savivaldybė pritarė 2007 m.
Neįvertino, ką susigrąžino
Valstybės kontrolė nustatė ir atvejų, kad savivaldybės, susigrąžindamos šilumos ūkį iš nuomininkų, gavo jį mažesnės vertės, nei išnuomodamos, ar netgi nevertino, kokia galėtų būti turto vertė, jo nusidėvėjimas.
Tam tikrais atvejais savivaldybės neįvertino turto techninės būklės, – teigia T.Čiblys.
„Vertinant, kaip nutraukus nuomos sutartis perimtas šilumos ūkio turtas, nustatėme, kad tam tikrais atvejais savivaldybės neįvertino turto techninės būklės“, – sako auditorius.
Kaip pavyzdį jis mini Palangą – savivaldybė priimdama turtą atliko inventorizaciją, tačiau neįvertino, kokia turto techninė būklė, o detalesnį vertinimą atliko tik kai jau turtas buvo perimtas. Taip pat Palangos savivaldybė nevertino, ar pagrįsta investicijų pagrindu sukurto turto vertė.
„Palangos miesto savivaldybė dėl tam tikrų priežasčių nuo 2005 iki 2016 m. nederino nuomininko atliekamų investicijų, o baigiantis nuomos sutartims perima jas už 3,3 mln. eurų vertę – įsigijimo verte, bet neįvertina faktinio to turto nusidėvėjimo“, – stebisi T.Čiblys.
O Prienų savivaldybė netgi įsipareigojo už nuomininko atliktas investicijas susimokėti daugiau nei 400 tūkst. eurų – tačiau neatliko vertinimų, kurie pagrįstų investicijų vertę.
„Prienų savivaldybė perimdama turtą, jį gavo mažesnės vertės, nei buvo nuomos sutarties pradžioje. Jie perėmė bene 1 mln. eurų mažesnės vertės turtą ir taip pažeidė Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, kurios sako, kad turtas negali būti mažesnės vertės“, – sako T.Čiblys.
Pasak jo, Prienų r. savivaldybė atsisakė įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas, todėl prievaizdas visą surinktą medžiagą perdavė Generalinei prokuratūrai, kad būtų apgintas viešasis interesas.
Kainos – vienašališkai, neturint informacijos
Atskirai Valstybės kontrolė apžvelgė, kaip nustatomos šilumos kainos. Pasak T.Čiblio, Vilniaus atvejis, kuomet į šilumos kainą įtraukta daugiau nei 24 mln. eurų nepagrįstų išlaidų parodo, kad esama kainų reguliavimo sistema neužtikrina nustatomų kainų pagrįstumo, ir taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) negali gauti pagrįstų ir teisingų duomenų.
„Už kainų reguliavimą yra atsakinga VKEKK, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienais metais kainų dedamąsias nustato savivaldybės. Tačiau dėl sudėtingos kainodaros, kompetencijos trūkumo ar kitų priežasčių, savivaldybės dažnai nevykdo įstatyme numatytos pareigos ir šilumos kainų dedamųjų kiekvienais metais nenustato“, – vertina T.Čiblys.
Jis skaičiuoja, kad vienašališkai VKEKK šilumos kainas tvirtino 18-oje savivaldybių, tai sudaro trečdalį šilumos tiekėjų.
„Visa ši sistema kaip ir turėtų veikti, tačiau neužtikrina, kad VKEKK pateikiami duomenys būtų pagrįsti. Todėl matome, kad VKEKK, nustatydama kainą, negali būti tikra, jog tiek duomenys, pagal kuriuos nustatoma kaina, yra teisingi“, – sako T.Čiblys.
Vilniuje, pasak jo, nustatyti reikšmingi pažeidimai, tačiau vartotojams spėta grąžinti tik dalį lėšų, o kitos lėšos bus grąžintos tik tuo atveju, jei jos bus išieškotos iš buvusio nuomininko.
„Šiuo atveju matome, kad dėl viso šito nukenčia šilumos vartotojai“, – apibendrina auditorius.
Vyriausybei Valstybės kontrolė rekomenduoja iš esmės peržiūrėti kainų reguliavimo sistemą, kad vartotojams nustatomos šilumos kainos būtų pagrįstos.
vyriausybei rekomendavome iš esmės peržiūrėti kainų reguliavimo sistemą, kad būtų užtikrinamas vartotojams nustatomos šilumos kainos pagrįstumas
Energetikos ministerijai rekomenduota parengti išvadų dėl nuomos sutarčių teikimo savivaldybėms tvarką – kad ateityje nuomos sutartys, jei tokių bus, atitiktų keliamus reikalavimus.
Kartą išnuomojus sunku susigrąžinti
Anot Valstybės kontrolės atstovo, pačių savivaldybių vangumas priveda prie to, kad pasibaigus nuomos sutartis ir siekiant turtą susigrąžinti, tą padaryti būna komplikuota. Tą apsunkina ir nesutarimai nuomos laikotarpiu.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė nuomos nutraukimui ruoštis pradėjo prieš metus, tačiau susidūrė su duomenų trūkumo problema – anot auditoriaus, patys nekontroliavo nuomos laikotarpiu atliktų investicijų ir jų vertės.
„Daugumoje savivaldybių patvirtintos nuomos sutarčių priežiūros ir investicijų derinimo komisijos, tačiau matome, kad jos tam tikrais atvejais veikia pasyviai“, – sako T.Čiblys ir pažymi, kad komisija Vilniuje tvirtindama investicijas ne visuomet atsižvelgdavo į jų pagrįstumą, naudingumą, vertę.
Valstybės kontrolės vertinimu, savivaldybės turėtų labiau atstovauti savo ir vartotojų interesus.
„Savivaldybės turėtų imtis priemonių, kad tie interesai nebūtų pažeidžiami, bendradarbiauti su institucijoms, skirti dėmesio planuojamoms ir vykdomoms investicijoms. Taip pat esant poreikiui inicijuoti ir vykdyti ,esant poreikiui ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis, inicijuoti sutarčių pakeitimus ir žinoma, esant reikalui, nutraukti sutartis“, – vertina auditorius.
Jokios nuomos?
Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas D.Kreivys vertina, kad Valstybės kontrolės išvados netgi per švelnios.
„Apie ką mes šnekame, yra žalos kontrolė. Išnuomojo dauguma miestų ūkius privačioms įmonėms, dabar turim rezultatą, kad dažniausiai visos kainos buvo žymiai aukštesnės, ūkis dažnai buvo nugyventas, kontrolės savivaldybės neturi, kaip ir kompetencijos valdyti ir apskaityti tą turtą“, – teigia D.Kreivys.
Jis vertina, kad savivaldybėms nuomoti šilumos ūkius yra nebetikslinga ir tokios rekomendacijos pasigedo išvadose.
Pasiūlymas labai aiškus – savivaldybė verkiant turi turėti kontrolę. Aš tikrai norėčiau, kad tą labai aiškiai pasakytų ir VKEKK, ir Valstybės kontrolė“, – sako D.Kreivys.
Anot jo, Energetikos ministerija turėtų savivaldybėms teikti metodinę pagalbą, o kainodaros klausimais galėtų padėti VKEKK.
„Klausimas kitas – kas bus dešimtmetį į priekį. Dalis (savivaldybių) trokšta išnuomoti savo tinklus privatininkams, kas mano manymu yra netikslinga, nes visa aplinka yra pasikeitusi ir ES lėšos atėjusios į renovaciją. Aiškiai matome, kad kainos yra mažesnės, kai savivaldybės taryba, matydama žmonių lūkesčius, stengiasi tą kainą mažinti. Privataus verslo prioritetas tuo tarpu yra didinti pelną“, – tikina D.Kreivys.
Valstybės kontrolė tuo tarpu nepastebėjo, kad būtų naujų iniciatyvų šilumos ūkius išnuomoti, išskyrus Telšių r., kur nuomos konkurse nebuvo gauta nei vieno pasiūlymo.
