Naujai veiklai Lietuvoje besipriešinantys žmonės teigia, kad vieta, kur planuojama skalūnų žvalgyba, yra jautrioje geografinėje teritorijoje – netoli Kuršių marios ir Baltijos jūra. Jų nuomone, joje pradėjus darbuotis amerikiečiams, regionas ateityje liks be turistų, žlugs ekologinė žemdirbystė ir žuvininkystė.
Į Seimo, Vyriausybės ir savivaldybių vadovus besikreipiantys žmonės sako tikį, kad sveikas protas nugalės. Nei žvalgybos, nei gavybos esą nenori 275 Žemaitijos bendruomenės. Baimė dėl ateities išsakyta ir pirmadienį priimtoje rezoliucijoje.
„Išgaunam skalūnų dujas ir po mūsų – nors ir tvanas. [Rezoliucija] nukreipta į tai, kaip gyvens mūsų vaikai, mūsų vaikų vaikai ir dar tų vaikų vaikai, kad mes nesunaikintume Lietuvos vandens, kad nebūtų Žemaitija palikta kaip negyvenama dykuma“, – teigė Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys.
Premjeras Algirdas Butkevičius kartoja, kad „galutinis sprendimas“ bus skelbiamas, kai „bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir bus susitarta su vietos bendruomene“.
Gedminų bendruomenės vadovas sako, kad poveikio aplinkai vertinimas garantuotai parodys, jog neigiamų padarinių dėl skalūninių dujų nebus, nes tokias studijas kur tik nori užsako pats ūkinės veiklos organizatorius.
Pasisakantieji už skalūnus teigia, kad jie būtų alternatyva Rusijos „Gazprom“ dujoms.
Aplinkos ministerijos komisija skelbti, ar Jungtinių Valstijų kompanija „Chevron“ tapo konkurso laimėtoja, nusprendusi rugsėjį.