Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vykdomas projektas padidins sistemos patikimumą ir prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, ruošiantis sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
„Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra bene svarbiausias mums likęs darbas žengiant Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės link. Šie dideli ir galingi įrenginiai reikalingi sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos partneriais, jie padės užtikrinti inerciją tinkle, taip apsaugodami elektros sistemą nuo netikėtų trikdžių. Tokiu būdu apsisaugosime nuo galimos Rusijos įtakos mūsų elektros sistemai ir sumažinsime kaštus, jei tektų neplanuotai atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros tinklų. Sinchroniniai kompensatoriai taip pat yra kertinis elementas kuriant elektros sistemą, kurioje visa reikalinga energija gaminama atsinaujinančių išteklių elektrinėse“, – teigia Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Sinchroninis kompensatorius – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis elektrinis variklis, galintis kaupti sukimosi energiją ir esant reikalui būti panaudotas generatoriaus režimu. Jis padeda stabilizuoti elektros sistemos dažnį ir padidina tinklo dinaminį stabilumą: sumažina įtampos kryčius trumpųjų jungimų metu, užtikrina inerciją, kompensuoja reaktyviąją galią.
Daugiau nei 460 t sveriantys įrenginiai pagaminti „Siemens Energy“ gamykloje Vokietijoje, atlikus gamyklinius bandymus jie buvo išardyti į atskirus komponentus. Tuomet nugabenti į Roterdamo uostą ir, pakrauti į laivą, iki Lietuvos keliavo maždaug 1500 km per Šiaurės ir Baltijos jūras.
Visi įrenginiai rugpjūčio pabaigoje buvo iškrauti Klaipėdos uoste. Telšių sinchroninio kompensatoriaus komponentai pastotę sausumos keliu pasiekė ankstų rugsėjo 1 d. rytą, o Alytaus sinchroninio kompensatoriaus komponentai, pirmiausia Nemunu atplukdyti į Marvelės uostą Kaune, į pastotę sausumos keliu atvyko ankstų rugsėjo 13 d. rytą.
Transportuojant sunkiausius komponentus, 254 tonas sveriančius generatoriaus statorius, transporto sąstatai su sudvejintomis platformomis užėmė dvi eismo juostas. Keliose atkarpose dėl kelio pločio krovinį reikėjo perkelti ant siauresnės ir ilgesnės platformos. Tam, kad būtų galima atgabenti šį Lietuvai svarbų krovinį, reikėjo uždaryti tiltą per Peršėkės upę, sustiprinti jo prieigas gelžbetoniniais poliais ir ant jo pastatyti specialiai šiam tikslui suprojektuotą rampą
Ruošiantis sinchroninio kompensatoriaus transportavimui buvo atliekamos maršruto studijos, įvertinta tiltų, pralaidų būklė, sankirtos su elektros linijomis, pritaikytos žiedinės sankryžos ir posūkiai, sustiprintos tiltų prieigos. Siekiant sukelti kiek įmanoma mažiau nepatogumų gyventojams, sinchroninio kompensatoriaus komponentai buvo vežami naktimis. Krovinio plukdymas Nemunu iki Kauno buvo pasirinktas dėl jo svorio ir gabaritų, greičio bei ženkliai mažesnio poveikio aplinkai.
„Dėkoju visiems kolegoms, institucijoms, logistikos ir kitiems partneriams už sklandų bendradarbiavimą, vieningai dirbant dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės“, – sako R.Masiulis.
Iš viso Lietuvoje prie perdavimo tinklo bus prijungti trys sinchroniniai kompensatoriai – Telšių, Alytaus ir Vilniaus rajone esančioje Neries transformatorių pastotėje, į kurią įrenginys bus atvežtas kitąmet.
Sinchroninių kompensatorių įrengimas yra vienas iš pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programos projektų.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 7 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas, Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas ir Lietuvos izoliuoto darbo bandymas.
