„Šie teisės aktai sudarys tinkamas sąlygas sėkmingai, sparčiai ir sklandžiai įgyvendinti strateginį valstybės tikslą – sujungti Lietuvos elektros sistemą su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m.“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Įstatymų pakeitimais siūloma sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams suteikti ypatingos valstybinės svarbos projekto statusą. Juose numatomos pagrindinės sinchronizacijos proceso organizavimo bei finansavimo sąlygos.
Tai leis su sinchronizacija susijusiuose projektuose sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kompetentingos institucijos taip pat bus įpareigotos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnį laiką.
Vyriausybei pateiktais teisės aktais bus įtvirtintos būtinos sąlygos, užtikrinsiančios sklandų Lietuvos energetikos sistemos atsijungimą nuo sovietinio BRELL žiedo (IPS/UPS sistemos).
2018 m. birželį aukščiausiu politiniu lygiu buvo pasirašytas susitarimas tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkiją iki 2025 m.
Pernai rugsėjį Baltijos energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) aukšto lygio grupė patvirtino sprendimą dėl sinchronizacijos scenarijaus – Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchroninis darbas su Europos tinklais bus užtikrinamas per esamą „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, papildomai nutiesiant nuolatinės srovės povandeninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos ir įgyvendinant kitas būtinas technines priemones.
2018 m. spalį ENTSO-E (angl. European Network of Transmission System Operators for Electricity) kontinentinės Europos regioninė grupė priėmė sprendimą išplėsti Europos perdavimo sistemų sinchroninę erdvę į Baltijos šalis.
Numatoma, kad balandžio mėn. ENTSO-E parengs techninių reikalavimų sąrašą, kurį turės atitikti Baltijos šalys prieš prisijungdamos prie kontinentinės Europos energetinio tinklo.
Sinchronizacijos pirmojo etapo projektų įgyvendinimui jau yra užsitikrintas finansavimas. Kovo 19 d. Briuselyje Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sinchronizacijos su kontinentinės Europos projektų finansavimo sutartį – Europos Komisija iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) Lietuvai, Latvijai ir Estijai šia sutartimi skiria 324 mln. eurų.
Šiuo pirmuoju etapu Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui bus skirta trys ketvirtadaliai reikalingų lėšų – 125,2 mln. eurų. Tai yra didesnė parama nei iki šiol iš šios ES priemonės skirta parama visiems kitiems energetikos projektams – Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekių jungčiai, Lietuvos-Lenkijos dujotiekių jungčiai (GIPL) bei elektros jungčiai tarp Lietuvos-Lenkijos „LitPol Link“.
