Alternatyva preliminariai numato, kad nedidelė dalis jungties trasos – apie 4 kilometrai iš maždaug 30-ies – Lietuvoje eis šalia europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ sankasos nuo sienos su Lenkija iki Kauno.
Lietuvoje didžiąją jungties dalį turėtų sudaryti antžeminė linija, tuo metu Lenkijoje ketinama tiesti požeminį kabelį – jam taip pat reikalinga „Rail Baltica“ sankasa.
Todėl jungties projektas tiesiogiai priklauso nuo „Rail Baltica“ įgyvendinimo – veiksmus turi derinti ne tik už energetiką, bet ir už geležinkelių infrastruktūrą atsakingos abiejų valstybių įmonės ir institucijos. BNS žiniomis, ši priklausomybė turėtų būti konstatuota ir sinchronizavimo komisijos posėdyje penktadienį.
Vyriausybės spaudos tarnyba BNS pranešė, kad be sinchronizavimo projekto įgyvendinimo progreso, posėdyje numatoma pristatyti „Harmony Link“ tiesimo sausumoje alternatyvą, tačiau esminių sprendimų nebus priimta.
BNS žiniomis, svarstoma, kad jungties pradžia Lietuvoje turėtų būti Gižų transformatorių pastotėje Vilkaviškio rajone.
Tuo metu politinį susitarimą, kuriame būtų numatyta „Harmony Link“ sausumos alternatyva, už energetiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Kadri Simson bei Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai turėtų pasirašyti gruodžio 19 dieną Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos metu.
Po jo Lietuvos ir Lenkijos tinklo operatoriai turėtų nagrinėti techninius jungties klausimus, susijusius su projekto kaštais, įranga bei teritorijų planavimu.
BNS remdamasi šaltiniais lapkričio viduryje paskelbė, kad brangiausią ir didžiausią Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektą „Harmony Link“ svarstoma pakeisti jungtimi sausumoje. Šią informaciją netrukus oficialiai patvirtino „Litgrid“ bei Energetikos ministerija.
Manoma, kad tai leistų jungtį turėti anksčiau nei 2030 metais, be to, ji kainuotų kur kas pigiau, o projekto įgyvendinimui būtų iš dalies panaudota planuojamos „Rail Baltica“ trasos infrastruktūra – pastarąją tikimasi nutiesti 2028 metais.
„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis lapkritį interviu BNS teigė, jog pradėti svarstyti „Harmony Link“ sausumos jungties alternatyvą leido papildomi techniniai sprendimai, susiję su elektros tiekimu į „Rail Baltica“ geležinkelį Lenkijoje.
Pigesnės alternatyvos paieška tapo aktuali po to, kai rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus projektui numatytą 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorės šiemet pavasarį nutraukė jų konkursus ir nusprendė nedidinti projekto biudžeto, būsimus pirkimus išskaidyti, tačiau dėl papildomo finansavimo kalbėtis su EK ir kitomis institucijomis.
Nuo 2015 metų tarp Lietuvos ir Lenkijos veikia 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ sausumos jungtis.