Gamintojai įsitikinę, kad naujoji tvarka atpigintų šilumą vartotojams, tuo metu centralizuotos šilumos tiekėjai mano, kad siūlomi pakeitimai kainas didins.
Siekiama suvienodinti šilumos supirkimo sąlygas
Kainų komisijos specialistai teigia, kad pritarus pakeitimams, NŠG ir centralizuoto šilumos tiekimo įmonės dalyvautų šilumos aukcionuose vienodomis sąlygomis.
„Esminė žinutė vartotojams yra ta, kad šilumos tiekėjas turės efektyvinti savo veiklą, tai yra, aukcione dalyvaujantiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams bus taikomos vienodos sąlygos“, – BNS sakė Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė.
Anot jos, didžiuosiuose Lietuvos miestuose veiklą pradėjus vykdyti nepriklausomiems šilumos gamintojams, šilumos tiekėjai vartotojų poreikiams reikalingą šilumą gamina ne tik patys, bet ir įsigyja iš nepriklausomų gamintojų. Dabar iš NŠG įsigyjamos šilumos kaina visais atvejais negali būti didesnė nei palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, tai yra, kaina, už kurią šilumą savo įrenginiuose gali pasigaminti pats šilumos tiekėjas.
Šilumos tiekėjai iki šiol šilumos aukcionuose dalyvaudavo tik su kuro dedamąja (kintamaisiais kaštais), pastoviuosius gamybos kaštus jiems padengdavo vartotojai. Tuo metu NŠG, iš kurių šilumos tiekėjai gali supirkti šilumą, dalyvaudavo aukcione su visomis gamybos sąnaudomis. Siūlomi pakeitimai suvienodintų sąlygas.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė teigiamai vertino Kainų komisijos iniciatyvą.
„Kainų komisijos planus tvirtinti naują šilumos supirkimo tvarką vertiname kaip sveikintinas pastangas atskirti tiekimą nuo gamybos ir tarp šilumos gamintojų įtvirtinti lygias konkurencijos sąlygas“, – BNS atsiųstame komentare tvirtino J.Šovienė.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius sakė, kad iki šiol centralizuotos šilumos tiekimo bendrovės turėjo ypač palankias konkuravimo sąlygas, nes jų pastoviąsias sąnaudas dengdavo vartotojai.
„Jie (centralizuotos šilumos tiekėjai – BNS) turėjo „šiltnamio“ sąlygas – nepriklausomai, kiek jie gamina ar negamina, efektyviai ar neefektyviai, visos sąnaudos buvo kompensuojamos vartotojų, jie neturėjo motyvacijos gaminti pigiau ar efektyviau (...) Jeigu ant svarstyklių padėtume mūsų kainą pilnais kaštais ir jų kainą pilnais kaštais, mūsų kaina yra žemesnė“, – BNS aiškino V.Kisielius.
Pasak jo, monopolinėmis sąlygomis savivaldybėse veikiantys centralizuotos šilumos tiekėjai be jokios konkurencijos įsigyja savo pačių pagamintą šilumą, nepriklausomai nuo to, kad ją gamina brangiau nei nepriklausomi gamintojai.
Lietuvos šilumos tiekimo asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipia dėmesį, kad centralizuotos šilumos tiekimo įmonėms pradėjus naudoti pigesnio už dujas biokuro įrenginius, nepriklausomų gamintojų ėmė netenkinti pasikeitusi verslo aplinka.
„Kai nepriklausomi gamintojai pradėjo statyti (šilumos gamybos įrenginius – BNS), teisės aktuose jau buvo numatyta, kad turi būti superkama pagal kintamąją dalį, jie žinojo tą visą teisinę bazę, investavo, pristatė tų įrengimų, o dabar, kada jau šilumos tiekimo įmonės irgi įrengė biokuro įrengimus, jie reikalauja pakeisti šitą supirkimo tvarką. Nors patys per tą laikotarpį užsidirbo didelius pelnus, dabar, kadangi tie pelnai mažėja, nori, kad būtų pakeista tvarka“, – BNS teigė V.Stasiūnas.
V.Kisielius nurodė, kad Kaune NŠG 2016 metais dėl nevienodų konkurencijos sąlygų patyrė apie 2 mln. eurų nuostolių.
Nesutaria, kaip pokyčiai paveiks vartotojus
Anot Kainų komisijos, sunku prognozuoti, kaip dėl pakeitimų keisis kaina vartotojams, bet atskiruose miestuose ji galėtų mažėti arba iš esmės nesikeisti.
„Atskiruose miestuose kaina gali mažėti iki 16 procentų. Kokios konkrečios kainos bus tikrai negalima pasakyti, nes įvertinkime tai, kad aukciono rezultatas ir tie pakeitimai yra tik viena iš kainos dedamųjų. Juk šiaip, pati šilumos kaina priklauso nuo to, kokia rinkoje bus biokuro, gamtinių dujų ar kitokio kuro kaina. Šilumos galutinėje kainoje 60-80 proc. kainos sudaro kuro kaina, o ji rinkoje nereguliuojama“, – aiškino L.Kimutytė.
V.Kisieliaus teigimu, didžiausia naujųjų pakeitimų nauda yra ta, jog gyventojams bus sudarytos sąlygos šilumą pirkti iš ją gaminančiųjų pigiausiai, nes dabartinė tvarka neužtikrina mažiausių kainų vartotojams.
„Esminiai pokyčiai yra nauda vartotojui. Pagal Kainų komisijos skaičiavimus, siūlomi pakeitimai leistų sumažinti kainas centralizuoto šildymo vartotojams, tai yra, Vilniuje iki 16 proc., Kaune – iki 6 proc., Klaipėdoje – iki 3-4 proc. Mes patys irgi tokius pat skaičiavimus esame padarę, jie panašūs, Kauno atveju gal netgi optimistiškesni negu Kainų komisijos“, – teigia V.Kisielius.
Kainų komisijos specialistų skaičiavimais, po pakeitimų šilumos kaina Kaune galėtų mažėti arba šiek tiek padidėti.
Tuo metu LŠTA prezidentas V.Stasiūnas pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai augins šilumos kainas vartotojams.
„Kils kaina todėl, kad pagal naują tvarką, kurią rengiasi priimti, numatyta iš NŠG supirkti šilumą pagal pilną kainą, su visomis dedamosiomis. Pagal dabar galiojančią tvarką (centralizuotos šilumos tiekėjai – BNS) superka pagal kintamąją dalį, tai, atitinkamai, padidės ir galutinė šilumos kaina vartotojams (...) Vartotojai turės padengti ir jų (NŠG – BNS) visas dedamąsias, kurios jau yra padengiamos šilumos tiekimo įmonėms“, – BNS sakė V.Stasiūnas.
Kainų komisijos posėdžiui parengtoje pažymoje centralizuotos šilumos tiekėja „Klaipėdos energija“ nurodo, kad vadovaujantis pakeitimų įtakos modeliavimo rezultatais, uostamiestyje metinė šilumos kaina didėtų 3,4 proc. Vilniaus šilumos tinklai skaičiuoja, kad dėl pokyčių prarastų 2,63 mln. eurų pajamų, kai tuo metu NŠG pajamos padidėtų 2,01 mln. eurų, o šilumos sąnaudos Vilniaus miesto vartotojams galimai padidėtų 0,6 procento.
Suabejota absoliučios konkurencijos galimybe
LŠTA taip pat pažymi, kad centralizuotos šilumos tiekėjams galioja įvairios prievolės, kurios netaikomos nepriklausomiems šilumos gamintojams.
„Šilumos tiekėjas privalo išlaikyti rezervinio ir avarinio aprūpinimo įrenginius, užtikrina reikiamą debitą, temperatūrą ir slėgį kiekvienam vartotojui (...) Šilumos kainų valstybinis reguliavimas neleidžia sukaupti ir laisvai disponuoti pelnu, kaip kad NŠG. (...) Šios ir kitos aplinkybės įrodo, kad dėl įstatymais nustatyto teisinio reguliavimo skirtumų konkurencija šilumos sektoriuje nėra ir negali būti absoliuti“, - rašoma praėjusią savaitę išplatintame asociacijos rašte.
V.Stasiūnas įsitikinęs, kad NŠG, „tik nori parduoti tą šilumą ir gauti pelną.
„Jie neatsakingi už visą bendrą šilumos tiekimo grandinę“, – BNS tvirtino V. Stasiūnas.
Kainų komisijos atstovė L.Kimutytė pabrėžė, kad su tiekimu ir rezervinėmis paslaugomis susijusios šilumos tiekėjų sąnaudos ir toliau bus padengiamos.
„Reikia nepamiršti, kad šilumos tiekėjui papildomai bus padengiamos, paprastai sakant, su vamzdynu susijusios, išlaidos – su tiekimu susijusi dalis atskirai skaičiuojama ir neina į aukcioną. Ir dar kita dalis – sistemos patikimumui, saugumui užtikrinti bus išlaikomi rezervai“, – sakė L.Kimutytė.
Konkurencijos taryba pernai gruodį pradėjo tyrimą dėl Kainų komisijos sprendimų, kurie galbūt privilegijuoja savivaldybių valdomus centralizuotos šilumos tiekėjus, o nepriklausomus gamintojus diskriminuoja. Taryba pradėjo tyrimą gavusi Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prašymą.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja J.Šovienė, komentuodama tyrimo eigą teigė, kad kol kas negalima pasakyti, kada jis bus užbaigtas. Pasak jos, taip pat anksti kalbėti, kaip Kainų komisijos dabar siūlomi pakeitimai gali nulemti Konkurencijos tarybos vykdomą tyrimą.
Kainų komisija pažymi, kad Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos pakeitimai parengti vykdant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas dėl konkurencijos šilumos gamybose segmente. Tvarkos pakeitimai ne kartą buvo teikiami viešajam konsultavimuisi su rinkos dalyviais.
