Skalbykla: kaip Rusijai sankcijas taikančios Vakarų šalys perka trečiose šalyse išbalintą rusišką naftą

Tai skelbia Suomijoje registruota nepriklausoma mokslinių tyrimų organizacija Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras (CREA).

Anot CREA, jau antraisiais Rusijos invazijos į Ukrainą metais ES, dauguma G7 šalių ir Australija apribojo rusiškos žalios naftos ir naftos produktų importą. Tuo pat metu šios šalys, priklausančios kainų ribojimo koalicijai, kurios tikslas – apriboti Rusijos pajamas iš iškastinio kuro eksporto, smarkiai padidino rafinuotų naftos produktų importą iš šalių, kurios tapo didžiausiomis Rusijos žalios naftos importuotojomis.

CREA ataskaitoje nuodugniai nagrinėjamas rusiškos naftos „balinimas“ šalyse, kurios importuoja rusišką žaliavinę naftą, o vėliau parduoda naftos produktus „kainų kepurės“ koalicijos šalims, kurios taiko sankcijas rusiškai naftai.

Anot tyrėjų, tai didelė spraga, galinti sumažinti sankcijų Rusijai poveikį.

Iškalbingi skaičiai

Praėjus metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, kainų ribojimo koalicijos šalys padidino rafinuotų naftos produktų importą iš Kinijos (+3,6 mln. tonų, arba +94 proc.), Indijos (+0,3 mln. tonų, arba +2 proc.), Turkijos (+1,8 mln. tonų, arba +43 proc.), JAE (+2,6 mln. tonų, arba +23 proc.) ir Singapūro (+1,8 mln. tonų, arba +33 proc.).

Anot tyrėjų, tai didelė spraga, galinti sumažinti sankcijų Rusijai poveikį.

CREA skaičiuoja, kad kainų ribojimo koalicijos šalių rafinuotų naftos produktų importas iš šių penkių šalių per metus nuo Rusijos invazijos, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo +10 mln. tonų (+26 proc.), arba 18,7 mlrd. eurų (+80 proc. vertine išraiška).

CREA analitikai šias penkias šalis, kurios padidino rusiškos naftos pirkimą ir verčia ją į produktus, siunčiamus į šalis, taikančias sankcijas rusiškai naftai, vadina „skalbyklomis“.

Tarp kainų ribojimo koalicijos šalių didžiausia naftos produktų importuotoja iš „skalbyklomis“ vadinamų šalių buvo ES, kurios importas siekė 17,7 mlrd. Eur vertės naftos produktų. 12 mėnesių laikotarpiu nuo Rusijos invazijos Australija iš šių šalių įsigijo naftos produktų už 8 mlrd. eurų, toliau rikiuojasi JAV (6,6 mlrd. eurų), Jungtinė Karalystė (5,0 mlrd. eurų) ir Japonija (4,8 mlrd. eurų).

Didžiausią importuojamų naftos produktų dalį į naftos kainų apribojimo koalicijos šalis sudarė dyzelinas (29 proc.), reaktyviniai degalai (23 proc.) ir gazoliai (13 proc.).

2022 m. pabaigoje Kinijos mėnesinis naftos produktų eksportas į Europą ir Australiją išaugo ir gerokai viršijo istorinį lygį. Artėjant sankcijoms Rusijos naftai, Kinija gerokai padidino naftos produktų eksportą ir 2022 m. IV ketvirtį pasiekė 2,9 mln. tonų, o tai buvo 150 proc. daugiau nei 2022 m. ketvirčio vidurkis.

Tai yra teisėtas būdas eksportuoti naftos produktus į šalis, kurios taiko sankcijas Rusijai, nes pakeista produkto kilmė. Tačiau šis procesas suteikia lėšų Vladimiro Putino karo kasai.

Per metus nuo invazijos pradžios Rusijos žalios naftos eksportas į Kiniją, Indiją, Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir Singapūrą jūromis padidėjo 140 proc., palyginti su 12 mėnesių laikotarpiu prieš invaziją.

Imago / Scanpix nuotr./Protestuotojai reikalauja nutraukti naftos ir dujų importą iš Rusijos.

Bendra eksporto vertė per dvylika mėnesių siekė 74,8 mlrd. eurų, o nuo tada, kai ES uždraudė importuoti žalią naftą, iki karo pradžios Rusijos žalios naftos eksportas į šias penkias šalis sudarė 70 proc. viso jos eksporto.

Kadangi Rusija priversta siūlyti naftą su nuolaida, kad galėtų rasti pirkėjų, minėtos penkios šalys perdirba didesnius importuojamos rusiškos naftos kiekius, kad vėliau eksportuotų perdirbtus produktus į sankcijas taikančias šalis (+10 mln. tonų, arba +26 proc., perdirbtų naftos produktų, eksportuotų į kainas ribojančias šalis, praėjus metams po invazijos, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių).

CREA analitikai pabrėžia, kad šiuo metu tai yra teisėtas būdas eksportuoti naftos produktus į šalis, kurios taiko sankcijas Rusijai, nes pakeista produkto kilmė. Tačiau šis procesas suteikia lėšų Vladimiro Putino karo kasai.

Smarkus augimas

Analitikų teigimu, kainų ribojimo koalicijos šalys yra atsakingos už didžiąją dalį naftos produktų eksporto iš „skalbyklomis“ vadinamų šalių padidėjimo nuo Rusijos invazijos pradžios.

Per metus nuo invazijos pradžios „skalbyklomis“ vadinamų šalių naftos produktų eksportas į kainų ribojimo koalicijos šalis padidėjo 80 proc. vertės ir 26 proc. kiekio atžvilgiu (parduota papildomai +10 mln. tonų), o į kainų neribojančias šalis – tik 2 proc. (arba +2,9 mln. tonų), palyginti su ankstesnių metų lygiu.

„Scanpix“/AP nuotr./Naftos gręžinys Rusijoje

Nuo žalios naftos kainų viršutinės ribos nustatymo (2022 m. gruodžio 5 d.) iki vienerių metų po invazijos sukakties (2023 m. vasario 24 d.) Indija (3,8 mln. tonų) buvo didžiausia naftos produktų eksportuotoja į kainų viršutinės ribos koalicijos šalis, po jos sekė Kinija (3,0 mln. tonų) ir JAE (2,9 mln. tonų).

Per tą patį uostą atplaukia ir išplaukia

Indijos Sikos uostas yra didžiausias naftos produktų eksporto uostas į kainų koalicijos šalis ir didžiausias pasaulyje žaliavinės naftos iš Rusijos importo uostas.

Sikkos uosto nuotr./Indijos Sikos uostas

Uostas aptarnauja Džamnagaro naftos perdirbimo gamyklą. Nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. vasario mėn. iš šios vietos į kainų viršutinės ribos koalicijos šalis eksportuota naftos produktų už 2,7 mlrd. eurų.

Kinijos „PetroChina“ Daliano naftos perdirbimo gamykla yra didžiausia rusiškos naftos gavėja pasaulyje dėl vamzdynų jungties su Rusija. Pagrindinė Daliano naftos produktų eksporto kryptis yra Australija.

Turi svertų, bet jų nenaudoja

Analitikai teigia, kad 56 proc. rusiškos žalios naftos, gabenamos į „skalbyklomis“ vadinamas šalis, nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių buvo gabenama laivais, priklausančiais kainų viršutinės ribos koalicijos šalims ir (arba) jose apdraustais. Ši dalis sudaro 74 proc. naftos produktų, eksportuotų iš „skalbyklomis“ vadinamų šalių nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. vasario 24 d.

Anot CREA tyrėjų, tai rodo, kad koalicija turi stiprių svertų sumažinti kainų viršutinės ribos lygį, taip pat imtis veiksmų uždrausti naftos perdirbimo gamykloms, perkančioms rusišką žaliavą, ją perdirbti ir parduoti produktus sankcijas taikančioms šalims.

Visą CREA tyrimą galite perskaityti čia