Tiesa, ryžtą demonstruoja premjeras, pareiškęs, kad nebuvo atliktas joks aiškinimo darbas, ir tai viena didžiausių klaidų, nes siekiant įgyvendinti svarbų Lietuvai projektą, visuomenė nebuvo tam paruošta. Tačiau, regis, nesnaudžia tie, kas visai nenori, kad į Lietuvą ateitų amerikiečių „Chevron“ kompanija žvalgyti skalūnų dujų, nes tada rusiškų dujų paklausa gerokai sumažėtų.
Jungtinių Valstijų geologai išrado būdą, kaip išgauti skalūnų dujas, kuris sukėlė galvos skausmą Rusijos vadovams. Dar būdamas premjeru Vladimiras Putinas ragino savo energetikos milžines susimąstyti, kaip išlaikyti rinkas.
„Naujų technologijų banga neabejotinai turės įtakos pasaulio rinkų pokyčiams. Mūsų energetinės kompanijos privalo reaguoti į šį iššūkį“, – 2009 metais sakė Vladimiras Putinas.
Tačiau „Gazprom“ vadovai naujovę pavadino pigiu Amerikos rinkodaros triuku. Rusai planavo įsisavinti Štokmano telkinį ir „Nord Stream“ vamzdžiu Europai tiekti dar daugiau ir brangiau. Nemažą dalį planuota nukreipti Amerikos link.
Tačiau „Gazprom“ skaičiuoti pelnų neteks – Jungtinės Valstijos jau turi daug ir pigių skalūnų dujų. Net ištikimiausi Kremliaus ruporai priversti pripažinti pralaimėjimą.
„Amerikos importo terminalai rekonstruojami, kad galėtų krauti į laivus suskystintąsias dujas Europai“, – sako politikos apžvalgininkas Michailas Leontjevas.
Regis, skalūnų revoliucija Amerikoje privers „Gazprom“ nustoti plėšikauti. Jungtinėse Valstijose tūkstančio kubinių metrų kaina jau nusileido beveik iki 70 JAV dolerių, tai yra keturis kartus pigiau, nei „Gazprom“ bruka Europai.
Šioje vietoje reiktų priminti, kad beveik visi valstybei svarbūs projektai stringa dėl politikų nenoro susitarti ar lobistų pastangų, kurie dažnai atstovauja kažkieno interesams.
Dienraščio „Times“ duomenimis, amerikiečiai didina ir skalūnų naftos gavybą, todėl netrukus nustos importuoti „juodąjį auksą“. Jo kaina neišvengiamai kris, o tai reiškia nemalonius pokyčius Rusijos iždui.
Amerikiečių sėkmę norėtų pakartoti ne viena valstybė ir jos gal būt turi šansą... Jungtinių valstijų Energetikos informacijos administracijos duomenimis skalūnų išteklių yra daugiau nei trisdešimtyje šalių... didžiausi – Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose.
Europoje išgauti skalūnų dujas didžiausias galimybes turi Lenkija, Rumunija ir Ukraina. Lietuvos ištekliai vidutiniai. Manoma, kad Vakarų Lietuvoje gali būti apie 585 mlrd. kub. m, išgauti galima apie 120 mlrd. kub. m. Lietuva kasmet sunaudoja iki 3 milijardų, tad nuosavų išteklių pakaktų pusei amžiaus.
Pernai Vyriausybė palaimino skalūnų dujų paieškos konkursus. Viename iš telkinių – Šilutės–Tauragės, dalyvauja „Chevron“ – antra pagal dydį energetikos kompanija Jungtinėse Valstijose ir trečia pasaulyje. „Chevron“ įsigijo pusę bendrovės „LL investicijos“, žada į tyrimus investuoti 80 mln. litų. Tačiau „žalieji“ ir vietiniai stoja prieš.
Skundžiasi, kad trūksta informacijos, o internete klaidžiojantis filmas pateikia bauginančius vaizdus: Amerikoje aplink dujų versloves iš čiaupų teka degus vanduo.
„Šiandien paaiškėjo, kad jie nežino, kokia chemija bus pumpuojama, kas tą atliks“, – sako Tauragės rajono Kęsčių bendruomenės vadovas Vladas Liekis.
Geologijos tarnybos vadovas sako, kad Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos įstatymai numato griežtą cheminių medžiagų naudojimo kontrolę. „Kai ateis laikas gręžti gręžinį ir kai bus pristatytas kaip ir visiems gręžiniams techninis projektas ir ten bus nurodytos visos tos cheminės medžiagos. Jei nebus nurodytos, mes to tyrimo tiesiog neregistruosim ir jis neįvyks“, – tvirtina Geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius.
„LL investicijų“ vadovybė tikina, kad naudoja modernią technologiją, o cheminės medžiagos atitinka Europos Sąjungos standartus, plačiai naudojamos ne tik geologijos, bet ir kosmetikos, net maisto pramonėje. Tad slėpti neturi ką.
„Mes stengiamės informuoti, du kartus buvom susitikę, bet viskas maišoma, visiškai negirdima, kažkodėl važiuojama į Kintus pasisemti patirties, kaip kovoti su naftininkais, tačiau nevažiuojama pasižiūrėti į konkrečios gavybos, gręžimo aikštelę“, – teigia UAB „LL investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Ignas Vaičeliūnas.
Ar su konkurso nugalėtoja bus sudaryta sutartis, Vyriausybė spręs kovą. Tuo metu kai kurie politikai siūlo skalūnų dujų atsisakyti. „Vyriausybė gali nutraukti šitą sutartį, ginant gyventojų interesus“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Ekspertas sako, kad toks mąstymas pražūtingas. „Turim tokią susiformavusią praktiką tarp politikų, biurokratinių struktūrų, kad geriausia plėtra, geriausia veikla yra nieko nedarymas, nes taip nieko blogo negali pridaryti. Kitaip tariant, jokių naujų veiklų, jokių naujų gamyklų, jokių naujų investicijų: darykime viską, ką darėme vakar ir gal būt nieko blogo nenutiks“, – teigia Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Šioje vietoje reiktų priminti, kad beveik visi valstybei svarbūs projektai stringa dėl politikų nenoro susitarti ar lobistų pastangų, kurie dažnai atstovauja kažkieno interesams. Tokį pasipriešinimą sutiko magistralės „Via Baltica“, elektros tilto į Lenkiją statyba. Jau trečia vyriausybė negali išjudinti regioninės atominės projekto Visagine. Šiomis dienomis stabdomas ir suskystintųjų dujų terminalo dujotiekio statybos konkursas. Vos tik pradėta ruoštis skalūnų paieškai, kaip mat atsirado piestu stojančių prieš.
