J.Lazauskienė: „Tyrimai rodo, kad mūsų skalūnai labai turtingi organinės medžiagos, tačiau tikėtina, kad Lietuvoje skalūnų sluoksnyje yra naftos, kuri išgaunama jau seniai.“
Lietuvos Geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėjos Jurgos Lazauskienės teigimu, šiuo metu Europoje vykdomi tik skalūnų dujų tyrimai. Gavyba vyksta tik JAV. Labiausiai pažengusi šioje srityje yra Lenkija. Lietuvoje naujų tyrimų neatlikta. Visos išvados daromos senų tyrimų pagrindu. Lietuvoje tęsiasi tas pats skalūnų dujų Silūro baseinas kaip ir Lenkijoje, todėl potencialas didelis.
Tačiau pats uolienos buvimo faktas neparodo, kiek turtingi joje esantys telkiniai. Reikia ištirti daug parametrų: organinės medžiagos kiekį, trapumą, brandumą. „Tyrimai rodo, kad mūsų skalūnai labai turtingi organinės medžiagos, tačiau tikėtina, kad Lietuvoje skalūnų sluoksnyje yra naftos, kuri išgaunama jau seniai. Tik labai nedidelėje dalyje gali generuotis dujos. Juos reikia ištirti, todėl ir skelbiami nauji konkursai“, – sakė J. Lazauskienė.
Neturi strategijos
Pasak nepriklausomo aplinkosaugos eksperto Liutauro Stoškaus, valstybė neturi aiškios vizijos, kaip elgtis su savo ištekliais. „Nepaisant Konstitucijos nuostatų, bendrieji interesai nėra aukščiau privačių. Nėra ilgalaikės perspektyvos. Projektai netinkamai derinami su vietos gyventojai. Teigiama, kad visuomenės turto likimą gali nuspręsti investuotojai“, – sakė jis.
Eksperto teigimu, netinkamai naudojant savo išteklius valstybė gali patirti didelių nuostolių. „Kol neturime gelmių naudojimo strategijos, nėra garantijos, kad ištekliai nebus tiesiog naikinami. Politikai pirma deklaruoja, kad ateis tam tikros kompanijos, o tik paskui prasideda konkursai. Atrodo, kad taip įforminami jau esantys susitarimai. Taip neturėtų būti“, – kalbėjo L.Stoškus.
Kontrolės mechanizmas
Aplinkosaugininkas atkreipė dėmesį, kad yra didelė galimybė, jog cheminės medžiagos užterš gruntinius vandenis. „Skaičiuojama, kad Lietuvai reikės 250 gręžinių. Jiems reikės 19 mln. litrų vien cheminių medžiagų. Tai 8 dideli baseinai. Įsivaizduokite, kiek turės pravažiuoti automobilių, jas pervežant“, – prognozavo L.Stoškus.
Jo manymu, galutinė tyrimų dalis nesiskiria nuo eksploatacijos, todėl visi išvardinti pavojai gali tapti aktualūs nė nepradėjus gavybos. „Turi būti užtikrintas kontrolės mechanizmas, kurio šiuo metu nėra. Dabar siūlomi Žemės gelmių įstatymo pakeitimai ir priežiūros funkcijas norima perduoti Geologijos tarnybai. Tačiau jos vadovas prisipažįsta, kad nepakaks specialistų toms funkcijom atlikti“, – teigė ekspertas.
Finansiškai naudinga
Energetikos ministerijos atstovas Karolis Švaikauskas patikino, kad kalbant apie skalūnų dujas nutylima daug reikšmingų faktų. Lietuva šiuo metu už importuojamas dujas moka vieną didžiausių kainų pasaulyje. Skalūnų ištekliai suteiktų didelį svertą derėtis dėl palankesnių sąlygų.
Ateinančios investicijos sukurs darbo vietas ir leis valstybei uždirbti. Skaičiuojama, kad vienas gręžinys sukuria 30 darbo vietų. Valstybės biudžetas sulauktų pajamų neinvestuodamas savo lėšų. Gavybos bendrovėms būtų taikomas iki 20 proc. mokestis.
Nepagrįstos baimės
K.Švaikausko teigimu, propagandiniuose filmuose rodomi atvejai, kai dega vanduo, buvo paneigti atlikus tyrimus ir nustačius, kad tai nebuvo susiję su dujų gavyba. Nėra nė vieno oficialiai įrodyto atvejo, kai būtų užteršti gruntiniai vandenys. Medžiaga leidžiama šešių televizijos bokštų gylyje, todėl net teorinės taršos galimybės yra itin menkos.
Energetikos atstovo teigimu, Lenkijoje bendrovės jau investavo 500 mln. eurų. Išgręžti 23 gręžiniai ir niekur nebuvo užteršti gruntiniai vandenys. O JAV pavyzdys rodo, kad skalūnai gali padėti spręsti ekologines problemas. Skalūnų dujos išstūmė anglį, dėl to sumažėjo anglies dvideginio kiekis.
Ne visa informacija
K.Švaikauskas: „Negalima numoti ranka į viską, kas yra nauja ir nežinoma. Valstybė, kuri visus energetinius išteklius importuoja, turės labai mažas galimybes konkuruoti.“
Specialistas pabrėžė, jog dažnai skalūnų priešininkai operuoja skaičiais, tačiau nepateikia palyginimų. Antai teigiama, kad gavybos metu naudojama daugiau kaip 500 cheminių medžiagų. Tačiau nepasakoma, kad vienam gręžiniui naudojama nuo 3 iki 12 cheminių medžiagų. Daugelis jų naudojamos maisto pramonėje ir buityje.
Kalbama, kad gręžimas gali sukelti 1-3 balų žemės drebėjimus, tačiau jie žmogui beveik nejuntami. Taip pat sakome, kad Lietuva nėra JAV, todėl čia nėra tiek vietos. Viena gręžimo aikštelė yra futbolo aikštės dydžio. Joje išgręžiama dvidešimt ir daugiau gręžinių.
K.Švaikausko nuomone, nepagrįstos ir baimės, kad gavybai naudojama milijonai litrų vandens, o jis ateityje taps vertingesniu už auksą. Vienam gręžiniui sunaudojami 4-6 olimpiniai baseinai, tačiau tiek per savaitgalį sunaudoja vidutinio dydžio golfo laukas.
Taip pat buvo siūloma racionaliai žvelgti į baimę, kad vienai aikštelei prireiks 1500 sunkiasvorių automobilių reisų. Pasak energetikos ministerijos atstovo, Prekybos centrams per mėnesį prireikia daugiau kaip 2000 reisų.
„Negalima ranka numoti į viską, kas yra nauja ir nežinoma. Valstybė, kuri visus energetinius išteklius importuoja, turės labai mažas galimybes konkuruoti“, – sakė K.Švaikauskas.
