„Priimtas sprendimas skelbti pakartotinį konkursą, tik su viena sąlyga – įvertinus visus teisinius pakeitimus“, – antradienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė aplinkos viceministrė ir komisijos pirmininkė Daiva Matonienė.
Anot jos, kol kas nėra konkretaus termino, kada bus skelbiamas konkursas, teisinė analizė gali užtrukti keletą mėnesių. Viceministrė teigė, kad šiuo metu nėra kompanijų, besidominčių galimybę žvalgyti skalūnus Lietuvoje.
„Atlikus visą teisinę apžvalgą (bus galima skelbti konkursą – BNS), jokių konkrečių terminų neskelbėme. (...) Besidominčių kompanijų šiai dienai neturime, jokių pasiūlymų neturime, bet valstybinė pozicija ir mūsų požiūris, kad reikia tai daryti“, – teigė D.Matonienė.
Jos teigimu, bus bandoma keisti konkurso sąlygas, kad atsirastų galimybė dalyvauti ir kitoms įmonėms. Pasak jos, taip pat bus peržiūrėta garantinės įmokos skaičiavimo metodika. Minimali įmoka pagal ankstesnio konkurso sąlygas siekė 1,2 mln. litų, tačiau „Chevron“ pasiūlė sumokėti 150 mln. litų.
„Minimali įmoka buvo 1,2 mln. litų, tačiau įmonės galėjo siūlyti savo įmokas ir “Chevron„ pasiūlė (apie 150 mln. litų – BNS). Tai mus nustebino, todėl ir Geologijos tarnybai nurodėme, kad peržiūrėtų įmokos dydžio skaičiavimo metodiką, palygintų su pasaulyje egzistuojančia praktika“, – BNS sakė D.Matonienė.
Pasak Geologijos tarnybos vadovo Jono Satkūno, dabartinės konkurso sąlygos buvo per griežtos, tad planuojama palengvinti patirties reikalavimą.
„Galbūt patirties reikalavimai bus koreguojami, aišku, kad turime koreguoti terminus konkurso paraiškos pateikimui. Matyt, dar kitus aspektus galime patobulinti, turėdami šio konkurso patirtį. (...) Jos (sąlygos – BNS) buvo labai griežtos, didžiulės patirties buvo reikalaujama, ko neturi nė viena Lietuvos gavybos bendrovė, netgi kaimyninių šalių naftos gavybos bendrovė. Buvo reikalaujama turėti hidraulinio ardymo didžiulio masto patirtį, kurią turi tik pačios didžiausios pasaulio korporacijos“, – žurnalistams sakė J.Satkūnas.
Pasak jo, naujas konkursas galėtų būti paskelbtas kitų metų pirmąjį ketvirtį, Vyriausybės pritarimo tam nereikės, tačiau ministrų kabinetas turės pritarti konkurso organizavimo nuostatų pakeitimui, kuris leistų laimėtojui sumokėti garantinę įmoką ne prieš Vyriausybei patvirtinant laimėtoją, o po to.
Bandoma keisti konkurso sąlygas, kad atsirastų galimybė dalyvauti ir kitoms įmonėms. Taip pat bus peržiūrėtas garantinės įmokos klausimas.
„Šiuo atveju Vyriausybės pritarimo skelbti pakartotinį konkursą nereikia, tačiau kad kitas konkursas būtų skaidresnis ir sėkmingesnis ir pritrauktų investuotojus, mes turbūt koreguosime konkurso organizavimo nuostatus ir jie bus priimami Vyriausybės nutarimu“, – sakė Geologijos tarnybos vadovas.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikisi, kad pakeistos konkurso sąlygos pritrauks daugiau dalyvių.
„Savanoriškas skalūninių dujų žvalgybos paieškos būtų nenaudingas Lietuvai, nes mes atsisakytume galimybės turėti dar vieną energetinį išteklių. Turi būti gamtosauginiai dalykai, bet mes turim eiti į priekį, ieškoti. (...) Labai norėčiau, kad ateitų keturios-penkios firmos“, – antradienį žurnalistams teigė ministras.
Pirmą kartą skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkursas skelbtas pernai birželį, jame dalyvavo tik „Chevron“, tačiau Seimui pakeitus įstatymus, spalio pradžioje „Chevron“ Vyriausybei pranešė, kad nebedalyvaus konkurse dėl esą nepalankios mokestinės ir teisinės aplinkos.
Kilus visuomenės ir kai kurių politikų pasipriešinimui, Seimas gegužę sugriežtino skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos procesą. Priėmus įstatymų pataisas, „Chevron“ atstovai sakė, kad bendrovei gali tekti daugiau investuoti, prireiks daugiau laiko, ieškant skalūnų.
Be to, politikai svarstė skalūnų dujas apmokestinti 40 proc. baziniu mokesčiu, o toks mokestis būtų didžiausias pasaulyje.
