Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Sniegas sukaustė Lietuvą: ESO pataria, ką daryti dingus elektrai

Sunkus, šlapias sniegas ir nuo jo linkstantys medžiai sutrikdė elektros tiekimą Lietuvoje, daugiausiai gedimų fiksuota atskiruose rajonuose, kur susidarė atitinkamos temperatūros ir sniego sąlygos. Nors bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) automatizuojamas tinklas užtikrino, kad pusei paveiktų vartotojų elektros tiekimas buvo atstatytas nuotoliniu būdu, visiškai eliminuoti žiemos stichijų sukeltų pažeidimų neįmanoma, tad ką daryti dingus elektrai? Apie tai rašoma ESO pranešime spaudai.
ESO sniego padarinių šalinimas
ESO sniego padarinių šalinimas / ESO nuotr.

„Sustiprintų ESO ir rangovų brigadų, dispečerių ir kitų darbuotojų dėka, gedimai yra operatyviai pašalinami, tačiau dažnai dėl toliau krentančio sniego – atsinaujina.

Gausus šlapias snygis gali nuolat vartyti medžius, laužyti jų šakas, taip pakartotinai pažeisdamas elektros tinklą. Tai ypač aktualu nutolusiose vietovėse. Tokiu atveju gedimų šalinimo trukmė priklauso nuo stichijos masto bei gedimų sudėtingumo“, – sako ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas.

Pasako jo, siekiant kuo greičiau pašalinti elektros tiekimo sutrikimus, gyventojams labai svarbu žinoti, į ką kreiptis.

Kur kreiptis dingus elektrai?

Įvykus gedimui sutrikimą patogiausia registruoti internetu adresu eso.lt/registruotigedima ar visą parą veikiančiu nemokamu trumpuoju telefonu 1852, tačiau masinių atjungimų metu skambučių centras būna itin apkrautas, todėl jeigu yra galimybė rekomenduojama gedimą registruoti internetu. Užregistravus gedimą, papildomai skambinti nereikia, nes jį bendrovė mato savo sistemose.

Prieš registruojant patariama patikrinti, ar sutrikimas jau nėra fiksuotas ir pažymėtas atjungimų žemėlapyje, kurį galima patikrinti eso.lt/zemelapis. Jeigu gedimas atvaizduojamas – papildomai registruoti nereikia.

„Suprantame, kad žiemos metu elektra yra gyvybiškai svarbi, todėl reaguojame į visus pranešimus. Žinoma, masinių atsijungimų metų visada stengiamasi prioretizuoti tuos gedimus, kurie paveikia daugiausiai vartotojų.

Taip pat kartais pasigirsta gyventojų nuogąstavimai, kad užregistravę gedimą jie nemato ESO brigadų, tačiau pergyventi nevertėtų – gedimas gali būtų įvykęs ir už keleto ar daugiau kilometrų, dažnai tai būna miško gilumoje, todėl ESO darbuotojai gali likti ir nepastebėti“, – sako P.Kalmantas.

Kaip pasirengti ilgesniems sutrikimams?

Automatizuotų sprendimų gedimai gali būti pašalinti per keletą minučių, tuo tarpu vienetinis fizinis tinklo pažeidimas aiškiai identifikuojamoje vietoje gali užtrukti ir kelias ar keliolika valandų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Todėl artėjant smarkiam snygiui svarbu užsitikrinti kuo didesnį savo ir savo turto saugumą bei būti pasirengus galimiems elektros tiekimo sutrikimams.

„Reikėtų vengti ėjimo į lauką ekstremaliomis oro sąlygomis, įsitikinti, kad namuose pakankama maisto ir geriamojo vandens, o mobilusis telefonas – pilnai įkrautas. Gyvenant nutolusiose vietovėse verta pasirūpinti elektros generatoriumi“, – atsargumo priemones vardija P.Kalmantas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?