Susitikimo metu socialdemokratų frakcijos nariai spaudė D.Kreivį dėl iš anksto pigesne kaina neįsigytų dujų atsargų. Parlamentarė Orinta Leiputė klausė ministro apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo vaidmenį suvaldant energijos kainų krizę.
Šis pasidžiaugė, kad terminalas šaliai šiandien suteikia lankstumo. „Ačiū terminalui, kad mūsų negali šantažuoti ir negali prisukti kranelio. Tiekimas vamzdžiais šiandien yra sumažintas iki minimumo, todėl ir turime tokias kainas“ – sakė ministras.
O.Leiputei antrino ir kiti partijos kolegos. Parlamentarė Rasa Budbergytė kaltino ministrą gerokai vėluojant su sprendimų priėmimu, nors situacija dėl energetikos grėsmingai atrodė dar nuo vasaros pradžios.
„Kodėl „Ignitis“ laiku aukcionuose neužpirko tam tikro dujų kiekio, kurį būtume galėję įsigyti pigiau vasaros metu?“ – tokio klausimo iš jos sulaukė ministras.
„Kainos vasarą buvo nepaprastai aukštos ir atrodė, kad nėra kur keliauti toliau. „Ignitis“ nėra valdoma Energetikos ministerijos, ji valdoma Finansų ministerijos, todėl šis klausimas taip pat turėtų būti užduotas ir jai“, – atsakė D.Kreivys.
Vėliau atsakydamas į panašų partijos nario Gintauto Palucko klausimą, ministras teigė nesutinkantis, kad buvo įmanoma prognozuoti dar didesnį kainų pakilimą.
„Dujų kainos vasaros metu jau buvo 2-3 kartus didesnės nei praeitais metais, atrodė, kad jos daugiau nekils“, – sakė jis.
Socialdemokratų partijos atstovai teiravosi D.Kreivio ir dėl būsimo apsirūpinimo biokuru. Kol kas, „Nord pool“ biržos duomenimis, gamintojai apsirūpinę tik apie 20 proc. šilumos sezonui reikalingo biokuro.
G.Paluckas ragino ministrą priimti skubius sprendimus, kad į rinką per Valstybinę miškų urėdiją būtų galima kuo skubiau pateikti miško ruošos atliekas, taip sumažinant galimą šilumos kainą. Taip pat jis atkreipė dėmesį į atliekas, kurios lieka po elektros tiekimo linijų valymo – parlamentaro teigimu, šalinami medžiai ir krūmai taip pat galėtų būti naudojami biokurui.
D.Kreivys teigė, kad vietinio biokuro tiekimo klausimas per Miškų urėdiją – daugiau Aplinkos ministerijos atsakomybė.
„Visi klausimai, susiję su biokuru, yra Valstybinės urėdijos klausimai ir tai yra didžioji masė atliekinės medienos – šakų, kirtaviečių atliekų ir kitų dalykų. Pataisos turi išeiti iš Aplinkos ministerijos. Vyriausybė jau yra ministeriją įpareigojusi parengti tas pataisas. [Energetikos] ministerija savo darbą daro ir pasistengė, kad vyriausybė tokį pavedimą duotų“, – teigė energetikos ministras.
Socialdemokratų frakcijos narys Eugenijus Sabutis teigė, kad šilumos ūkio rinkoje dalyvaujančių „Ignitis grupės“ įmonių pelnų prognozė šiems metams gali viršyti 300 mln. eurų. Energetikos ministro jis klausė, ar šis nemato būdų, kaip pasinaudoti tuo mažinant kainas vartotojams.
D.Kreivys suabejojo, ar įmonių pelningumas pasieks šias prognozes bei pridūrė, kad kalbėti apie grupei nereguliuojamų įmonių pelną nėra protinga.
„Kuo daugiau pelno, tuo visiems geriau. Šios įmonės veikia ne vien Lietuvoje. Reguliuojamoje veikloje turime 4 proc. pelno – turime kalbėti ar tie 4 proc. yra per daug, ar per mažai. Jei bus nuspręsta, kad reguliuojamos veiklos pelnas turi mažėti, jis mažės. Aš manau, kad pelno dalis yra optimali“, – sakė ministras.
Socialdemokratų frakcija Seime yra pasiūliusi PVM lengvatą elektros ir dujų, naudojamų buitinių vartotojų, tarifams – partijos atstovų siūlymu, šis tarifas turėtų būti ne didesnis nei 9 proc.
D.Kreivys paklaustas apie tokį siūlymą, jį pavadino „simpatišku“, tačiau nuo platesnių komentarų susilaikė ir teigė, kad tai turėtų spręsti visa valdančioji frakcija.
Socialdemokratas Liudas Jonaitis domėjosi ministro nuomone apie dabartinę 9 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, kuri taikoma tik daugiabučių gyventojams. „Tie, kurie gyvena privačiuose namuose turi mokėti 21 proc. PVM. Kaip galvojate, nuo kada galėtų šitą tvarką suvienodinti?“, – klausė jis.
D.Kreivys teigė, kad privačių namų gyventojai galės pasinaudoti beveik 300 mln. eurų paramos, kuri leistų jiems įsirengti šilumos siurblius, saulės elektrines ir patiems gamintis elektrą.
Susitikimą moderavęs Algirdas Sysas energetikos ministro klausė, ar yra numatyti saugikliai, kad parama gyventojams būtų panaudojama tikslingai.
D.Kreivys pažymėjo, kad tokiu saugikliu iš esmės turėtų tapti paramos struktūra – valstybė kompensuos mažiau nei trečdalį elektros gamybos įrengimų, tad gyventojai didžiumą lėšų turės įnešti patys.
„Pats žmogus tikrai moka skaičiuoti pinigus. Jeigu naudą gauna jis, valstybė naudą gauna per generuojamą elektrą, dėl to, kad mes jos neturime importuoti“, – sakė ministras.
Prieš šį susitikimą Vyriausybė priėmė sprendimą fiksuoti elektros ir dujų kainas, o susidariusį nuostolį išskaidyti per ateinančius penkerius metus. Elektros kainų augimas bus fiksuojamas ties 21 proc. riba, dujų kaina buitiniams vartotojams – ties 20 proc., šildymui – ties 30 proc.
