„Pirmosios šilumos iš biomasės bloko patiekimas sostinei yra svarbus projekto etapas. Planuojame, kad užbaigę bandymus jau šį šildymo sezoną pradėsime komercinę veiklą ir nuolat gaminsime šilumą iš biomasės. Nors dėl geopolitinės situacijos iššūkių tokių projektų įgyvendinime kyla visoje Europoje, džiaugiuosi komandos susitelkimu ir sėkmingu darbu, įgyvendinant VKJ projektą“, - sako VKJ vadovas Mantas Burokas.
VKJ biokuro jėgainė šiuo metu veikia bandomuoju režimu. Tai reiškia, kad jėgainėje išbandoma įranga, gaminant šilumos, o vėliau – ir elektros energiją, tačiau gamyba vyksta ne nuolat. Pagal poreikį įranga sustabdoma, atliekami reikiami darbai, o po to gamyba atnaujinama. Po oficialaus atidarymo, kuris planuojamas rudenį, VKJ pradės nuolatinę komercinę veiklą biomasės bloke.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo 2021 m. iš komunalinių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biomasės jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų biomasės.
-
Nuo pelno bendruomenėms iki rekordų: 9 faktai, kurių galbūt nežinojote apie vėjo energetikos pasiekimus Lietuvoje
-
I.Šimonytė – apie (ne)buvusią Vyriausybės krizę, Vokietijos brigadą ir trumpalaikį ekonomikos „kristelėjimą“
-
Lietuva didina spaudimą Baltarusijai dėl branduolinės saugos reikalavimų užtikrinimo
Užbaigus VKJ biomasės bloko statybas VKJ bus viena moderniausių tokio tipo kogeneracinių jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektros galia sudarys 93 MW, o šiluminė galia – 239 MW.
