Šildymo sezonas buvo pradėtas spalio 17 d.
„Turėjome tikrai neeilinį šildymo sezoną – dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje didžioji dalis Europos turėjo organizuoti šildymo tiekimą apsunkintomis rinkos sąlygomis. Vilnius – taip pat. Tačiau pakoregavus šildymui naudojamo kuro struktūrą, miestui pavyko sumažinti šildymo kainas lyginant su praėjusiais metais ir išlaikyti vieną žemiausių šilumos kainų Lietuvoje“, – pranešime sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Tiesa, gyventojai, norintys šildytis ilgiau, gali tęsti šildymo sezoną daugumos bendraturčių sutarimu – jei daugiau nei pusė (50 proc. + 1) daugiabučio namo bendraturčių sutinka su sprendimu pavėlinti šildymo nutraukimą, bendrijos, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti Vilniaus šilumos tinklus ar kitą šilumos tiekėją. Priimto sprendimo pagrindu šildymą daugiabutyje reguliuoja namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas.
2021-2022 metų šildymo laikotarpį vidutinė lauko temperatūra buvo 1,2°C – 0,3°C žemesnė nei 2021-2022 metais. Tačiau vidutinė šilumos kaina šį sezoną siekė 8,01 ct/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė nei pernai. Palyginimui, 2021–2022 metų sezoną vidutinė šilumos kaina siekė 8,48 ct/kWh be PVM.
Šis šildymo sezonas buvo ypatingas tuo, kad dalį jo gamtinės dujos buvo pakeistos mažasieriu mazutu. To imtasi tam, kad sąskaitos nebūtų pernelyg didelės.
Ankstesniais metais sezonas truko ilgiau
Iš viso 58 proc. vilniečiams patiektos šilumos buvo pagaminta iš biokuro, 31 proc. – iš mažasierio mazuto, 10 proc. – iš gamtinių dujų.
Mažasierį mazutą naudoti baigta kovo 31 d., gamtinių dujų kainoms sugrįžus į normalias vėžes
Vilniaus šilumos tinklai šį šildymo sezoną patiekė per 2 TWh šilumos energijos, iš kurių apie 0.9 TWh įsigijo iš nepriklausomų šilumos gamintojų.
Praėjęs šildymo sezonas baigtas balandžio 25 d., 2021 m. šildymas išjungtas tik gegužės 5 d., o 2019–2020 m. šildymo sezono pabaiga paskelbta balandžio 24 d.