Jame teigiama, kad JAV įstatymo projektas dėl šių sankcijų išplėtimo „gali valstybinių institucijų techninius veiksmus susieti su dujotiekio statybos užbaigimu ir jo įjungimu“.
„Jei sankcijos bus nukreiptos ir prieš (draugiškų) vyriausybių tarnybas ar prieš vyriausybes, tai būtų naujovė“, – teigiama dokumente.
Vokietijos ekonomikos ministerija mano, kad šįkart JAV sankcijos bus daug platesnės, o jų taikiniais gali tapti „daug daugiau Vokietijos ir Europos įmonių“.
Kaip jau buvo skelbta, praėjusią savaitę penki JAV senatoriai pateikė Senatui įstatymo projektą dėl sankcijų projektui „Nord Stream 2“ išplėtimo.
„Šis naujas įstatymas kartą ir visiems laikams leis suprasti visiems, kas kiek nors susijęs su šio dujotiekio tiesimu, kad jiems gresia galingos ir neatidėliotinos JAV sankcijos“, – pareiškė vienas jų – respublikonų senatorius Tedas Cruzas.
2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas buvo nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.
Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.
Apie 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
„Gazprom“ yra vienintelis faktinis „Nord Stream 2“ projektą vystančios bendrovės akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.