Penktadienį opozicija paragino energetikos ministrą Dainių Kreivį ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį dėl „Nord Pool“ biržų kainų daryti spaudimą norvegų ir švedų kompanijoms.
Apie tokią galimybę išplatintame laiške pakomentavo socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„G.Landsbergis ir D. Kreivys galėtų reikalauti, kad būtų peržiūrėtos elektros energijos pardavimų biržos „Nord Pool“ tvarkos ir taisyklės. Reikia daryti politinį spaudimą norvegų ir švedų kompanijoms, kurios ir nustato „Nord Pool“ taisykles. Jei taisyklės liks tokios pat, ir toliau būsime elektros kainų rekordininkai visoje Europoje“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Pats G.Landsbergis penktadienį 15min laidos „15/15“ eteryje teigė, kad teisės viršenybės principais besivadovaujančiose valstybėse galioja ir kitos priemonės, ne tik spaudimas.
„Kiek žinau, diskusijos dėl „Nord Pool“ veikimo principo yra prasidėjusios, ekspertai susitinka, turbūt Energetikos ministerija galėtų tiksliau pasakyti, bet tikrai žinau, kad tas klausimas yra sprendžiamas, kaip pasakė prieš kelias savaites energetikos ministras, tai yra pirmas ir iš karto aktualiausias dalykas“, – 15min eteryje kalbėjo jis.
Anot užsienio reikalų ministro, diplomatinis spaudimas šiuo atveju vargu ar suveiktų.
„Diplomatinis ir politinis spaudimas, ypač Šiaurės valstybėse, suprantame, dėl kultūrinių nuostatų retai pasiektų teisingų rezultatų ir nemanau, kad tą reikėtų labai daryti“, – sakė G.Landsbergis.
Elektros biržos „Nord Pool“ aukcionų tvarka tiek valstybinių institucijų, tiek gyventojų dėmesį atkreipė rugpjūčio viduryje, kai rugpjūčio 17 d. valandinė elektros kaina 18 valandai tapo maksimali ir pasiekė 4 tūkst. eurų už megavatvalandę (4 eurai/kWh) ribą. Ši kaina buvo pritaikyta ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.
Tai nutiko dėl elektros biržos „Nord Pool“ naudojamų algoritmų.
Po šio įvykio Baltijos šalių institucijos siuntė užklausas „Nord Pool“ operatoriams, o Estijoje pasigirdo svarstymų, jog iš šios biržos reikėtų pasitraukti.
Ketvirtadienį paskelbta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos rinkos reguliuotojai bendradarbiaus su elektros birža „Nord Pool“, aiškinantis išaugusių elektros kainų biržoje priežastis, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Be to, bus tiriama, ar reikia keisti kainos skaičiavimo algoritmo parametrus.
VERT vadovas Renatas Pocius anksčiau yra sakęs, kad su „Nord Pool“ birža sieks, jog biržos algoritmas būtų pritaikytas specifiškai Baltijos regionui, nes Europos mastu jį keisti sudėtinga.
Rugpjūčio pabaigoje taip pat buvo paskelbta, kad didžiausia galutinė elektros kainų riba ES mastu biržose planuojama pakelti nuo 4 iki 5 tūkst. eurų už megavatvalandę.
Tokia kaina įsigaliotų nuo rugsėjo 20 d., tačiau Baltijos šalių reguliuotojai sieks, kad šis sprendimas nebūtų priimtas, tikimasi sulaukti palaikymo ir iš kitų Europos šalių reguliuotojų.
VERT vadovas R.Pocius teigia, kad toks ribos pakėlimas yra niekuo nepagrįstas, o Baltijos šalių pasiūlymas peržiūrėti metodikas greičiausiai sulauks ir kitų šalių palaikymo.
