Skalūnų angliavandenilių paieškos Lietuvoje nebus pradėtos dar kurį laiką. Visų pirma, nėra paskelbtas skalūnų žvalgybos konkurso laimėtojas. Konkurse dalyvauja tik vienas kandidatas – įmonė „Chevron“.
Neaišku, ar „Chevron“ tikrai nori ieškoti skalūnų dujų Lietuvoje.
 |
| Juozas Mockevičius |
„De facto ir de jure niekas ir niekada „Chevron“ dar nepripažino laimėtoju – konkursas dar nėra pasibaigęs. Aišku, akivaizdu, kad jis yra vienintelis pretendentas ir tinkamas. Reikalingas tik formalus Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso komisijos posėdis. Tada būtų galima kalbėti apie tolesnius veiksmus“, – 15min.lt sakė Lietuvos Geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.
Tačiau kol kas neaišku, ar „Chevron“ nori būti laimėtoja. Mat iki šiol nėra priimtas svarbus Naftos ir dujų išteklių mokesčių įstatymo pakeitimas, kuris turi numatyti, kokią duoklę už Lietuvos išteklių naudojimą šaliai turėtų atiduoti JAV kompanija. Kol kas Lietuva nori 40 proc. nuo šalyje išgautų angliavandenilių išteklių rinkos vertės.
Įstatymas klaidžioja ministerijose
Sutartis su „Chevron“ formaliai gali būti pasirašyta jau dabar. Tačiau, J.Mockevičiaus teigimu, bendrovė prašė palaukti sprendimo ir visų pirma susipažinti su visais rengiamais teisės aktais. Vienas aktualių įstatymų kompanijai – Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymas – iki šiol klaidžioja ministerijose ir parlamente.
Seimas jo negali priimti, kol įstatymas nebus apsvarstymas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Ten jis nebus svarstomas tol, kol nebus gauta Vyriausybės išvada.
Premjero spaudos tarnyba 15min.lt informavo, kad išvadas rengia Finansų ir Teisingumo ministerijos. Finansų ir Teisingumo ministerijos išvadas Seimui jau yra pateikusios.
Bet galima ir nebeskubėti – iki Seimo pavasario sesijos pabaigos yra likę vos pusantros savaitės, o įstatymas dar nesvarstytas komitetuose. Be to, išvadą dar turinti pateikti Aplinkos apsaugos ministerija tą žada padaryti tik po 2-3 savaičių.
Vadinasi, sprendimas dėl „Chevron“ anksčiausiai gali būti priimtas rudens viduryje.
„Mano žiniomis, bus svarstoma rudens sesijoje. Rudens laukiam“, – 15min.lt sakė Seimo narys Raimundas Paliukas.
Tačiau, jei sutartis su „Chevron“ vis tik bus pasirašyta, daugiau jokių politinių sprendimų dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos priiminėti nereikės.
„Negaliu jums 100 procentų teigti vienaip ar kitai, nes turi būti pateikti teisės aktai, detalizuojantys priimtus įstatymus. Sprendžiant iš įstatymo tokio, kaip jis dabar atrodo, tai aš manau, kad bus suteiktas bendras leidimas žvalgybai ir gavybai. Tačiau tam, kad po žvalgybos būtų atliekama ir gavyba, reikės atlikti daug veiksmų. – sakė J.Mockevičius. – Patikslintas poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, kuris numato priemones, kad reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą žvalgybos etape. Iki dabar to nebuvo.“
Jeigu žvalgyba bus sėkminga, bus reikalingas dar vienas poveikio aplinkai vertinimas.
„Tų žingsių ir saugiklių yra sočiai. Procesas nėra mėnesių – praktiškai keleto metų arba dešimtmečio klausimas“, – sakė J.Mockevičius.
Ko nori „Chevron“?
R.Paliuko teigimu, Seimas laukia Vyriausybės sprendimo, kaip apmokestini skalūnų gavybą. Šiuo metu yra du siūlymai – skalūnų angliavandenilius apmokestinti 40 proc. Mokesčiu, likusius išteklius, tokius kaip nafta ir dujos, – 25 proc.
Kitas pasiūlymas – naftą, dujas ir skalūnų angliavandenilius apmokestinti vienodu 25 proc. tarifu nepriklausomai nuo šių išteklių gavybos apimčių.
R. Paliukas teigia norįs skalūnus apmokestinti kuo didesniu tarifu, kad Lietuva iš to turėtų naudos.
„Lenkijoje, pavyzdžiui, apmokestinama 38 proc. tarifu, kitur yra mažiau, JAV – skirtingi mokesčiai skirtingose valstijoje, bet ten yra kitokia mokestinė aplinka, nes dujos priklauso valstybei išimtine teise. Jeigu pas mus bus rastos skalūnų dujos, Lietuvoje ženkliai dujos neatpigs – jos vis tiek bus rinkos kaina. Matome, kad valstybė iš naftos išteklių negavo tam tikrų sumų, kur galėjo“, – sakė parlamentaras.
Su „Chevron“ parlamentarui šiuo klausimu bendrauti neteko: „Tik, kiek aš žinau, jų netenkina toks mokestis.“
Premjeras Algirdas Butkevičius jau yra užsiminęs, kad 40 proc. – per didelis mokestis. Palyginimui, naftą šalyje išgaunančios įmonės moka nuo 2 iki 16 proc. priklausomai nuo gavybos apimčių.
Į 15min.lt klausimus „Chevron“ žadėjo atsakyti, tačiau taip ir neatskleidė, ar pasirašytų sutartį, jei skalūnų angliavandeniliai būtų apmokestinti 40 proc. tarifu.
