Naujoji 12 km ilgio 330 kV oro linija sujungs Gargždus ir piečiau esantį Šiūparių kaimą, apeinant Klaipėdos transformatorių pastotę.
„Vakarų Lietuvos elektros perdavimo linijų statybos projektuose žengiame dar vieną žingsnį į priekį – pradedame naujos oro linijos statybas Klaipėdos rajone.
Ši linija sudarys statomą Vakarų Lietuvos elektros perdavimo greitkelį, kuris užtikrins elektros paskirstymą tarp vakarinės Lietuvos, kur sparčiai vystoma atsinaujinanti energetika ir planuojami jūriniai vėjo parkai, ir rytinės Lietuvos, kur labiausiai auga elektros vartojimas. Oro linijos taip pat padidins tinklo saugumą, patikimumą ir prisidės prie sklandaus sinchroninio darbo su Europa“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Vakarų Lietuvos elektros perdavimo linijų projektus sudaro 330 kV oro linijų Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai statybos darbai.
Naujosios 12 km ilgio oro linijos statybos Klaipėdos rajone yra Darbėnai–Bitėnai projekto antrojo etapo dalis. Ši linija susijungs su kitomis oro linijomis Grobinė (Latvija)–Klaipėda ir Klaipėda–Šyša.
Antruoju etapu taip pat buvo atlikti pamatų įrengimo ir oro linijų atramų surinkimo darbai 330 kV elektros perdavimo linijoje Grobinė–Klaipėda Klaipėdos rajone, iš viengrandžių į dvigrandes bus rekonstruojamos Klaipėda–Šyša ir Šyša–Bitėnai oro linijos, kurių pastaroji bus nutiesta iki išplėstos Bitėnų transformatorių pastotės.
Pirmuoju Darbėnai–Bitėnai etapu pamatai įrengti ir oro linijų atramos surinktos 330 kV oro linijoje Grobinė–Klaipėda Kretingos rajone.
Vakarų Lietuvos 330 kV elektros perdavimo linijų statybos projektus Darbėnai–Bitėnai ir Kruonio HAE–Bitėnai pabaigti numatyta 2025 metais.
Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 6 sinchronizacijos projektus. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.
