2015 m. spalio 2 d. baigtas statyti dujotiekis leidžia transportuoti beveik tris kartus didesnį dujų kiekį iš SGD terminalo uostamiestyje vartotojams Lietuvoje ir Latvijos bei Estijos kryptimi. Šis dujotiekis strategiškai svarbus užtikrinant dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse bei konkurencingas kainas vartotojams.
Šis dujotiekis strategiškai svarbus užtikrinant dujų tiekimo saugumą Baltijos šalyse bei konkurencingas kainas vartotojams.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Klaipėdoje oficialiai pradėjęs veikti SGD terminalas tapo alternatyva rusiškoms dujoms. Tačiau norint išnaudoti visus terminalo pajėgumus, reikėjo spręsti, kaip jį integruoti į gamtinių dujų perdavimo sistemą. Dar iki terminalo statybų pradžios buvo aišku, jog tuo metu buvusių vamzdynų pajėgumų nepakanka. Todėl buvo priimtas sprendimas nutiesti dujotiekį Klaipėda–Kuršėnai, kurį pastačius išnyko techniniai apribojimai išnaudoti visą SGD potencialą, buvo suteikta gamtinių dujų diversifikavimo galimybė visam Baltijos šalių regionui.
Pastačius dujotiekį buvo įgyvendintas Europos Sąjungos (ES) bendro intereso projektas „Dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai pajėgumų padidinimas“. Projektas įtrauktas į ES bendrojo intereso projektų sąrašą ir Baltijos regiono perdavimo sistemos operatorių (BEMIP) 2014–2023 m. Dujų regioninį investicijų planą. Projektą įgyvendino Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius - AB „Amber Grid“.
Statė ir greičiau, ir pigiau
„2014 metų spalį, kai buvo pradėti šio magistralinio dujotiekio statymo darbai, retas būtų patikėjęs, kad darbus pavyks užbaigti 2015 metų pabaigoje, tačiau viskas buvo padaryta dar greičiau – jau spalio pradžioje įvyko statybos užbaigimo šventė. Taip greitai, organizuotai ir sklandžiai iki šiol nebuvo statomas joks kitas dujų infrastruktūros objektas Lietuvoje“, – sako Saulius Bilys, AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.
Taip greitai, organizuotai ir sklandžiai iki šiol nebuvo statomas joks kitas dujų infrastruktūros objektas Lietuvoje“.
S.Bilys
Buvo skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti prireiks 63,7 mln. eurų, tačiau jo vykdytojams pavyko sutaupyti daugiau nei 5 proc. planuotų investicijų – apie 3 mln. eurų. Dalį reikalingo finansavimo – iki 27,6 mln. eurų – skyrė ES pagal infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus indėlis į projektą – iki 1,8 mln. eurų.
Senojo dujotiekio skersmuo tebuvo 300 mm, naujojo – 800 mm, tai leidžia priimti maksimalų dujų kiekį iš SGD terminalo ir perduoti jas ne tik vartotojams Lietuvoje, bet ir į Latviją bei Estiją, užtikrinant apie 90 procentų dabartinio Baltijos šalių regiono metinio gamtinių dujų poreikio.
Naujas dujotiekis buvo statomas greta jau 45 metus veikiančio dujotiekio Klaipėda–Šiauliai. Statybininkams reikėjo dirbti šalia veikiančio dujotiekio, kuris niekada nebuvo sustabdytas remontui, nes visą laiką turėjo tiekti dujas vartotojams.
„Dirbti teko labai aukšto slėgio zonoje, tai rimtai pavojinga. Užtikrinti saugumą buvo svarbiausias ir tuo pat metu vienas sudėtingiausių uždavinių. Reikalavome, kad tose vietose, kur susikerta senasis ir naujasis dujotiekiai dirbtų tik aukščiausios kvalifikacijos atestuoti specialistai“, – sako Viktor Ravdo, AB „Amber Grid“ Eksploatavimo departamento direktorius. .
Tiesiant magistralinį dujotiekį prie jo vienu metu dirbo apie 500 specialistų. Profesionaliai atliekant užduotis visų statybos darbų metu pavyko išvengti net menkiausių veikiančio dujotiekio pažeidimų.
Dar viena sunkesnių užduočių – įjungti naująjį dujotiekį, nenutraukiant dujų tiekimo vartotojams. Todėl likus metams iki naujo dujotiekio statybos pabaigos buvo išanalizuota, kada dujų vartojama mažiausiai. Paaiškėjo, kad palankiausias laikas išjungti dujas yra rugpjūtis. Iš anksto numatytomis dienomis buvo nutrauktas standartinis dujų tiekimas per magistralinį dujotiekį ir dujos buvo tiekiamos iš dujovežių.
Įvertino partneriai ir dujų rinkos dalyviai
„Džiaugiamės, jog vienas svarbiausių infrastruktūros projektų – jungtis Klaipėda–Kuršėnai yra sėkmingai užbaigtas ir dujotiekis jau eksploatuojamas. Dujotiekio naudą ir reikšmę pajus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių energetikos sektoriai. Įgyvendinus projektą sukurta galimybė išnaudoti visus Lietuvos SGD terminalo pajėgumus, bet kuriuo metu patiekiant reikiamą gamtinių dujų kiekį Lietuvos vartotojams ir visiškai užtikrinant dujų tiekimo saugumą. Dar daugiau, naujoji jungtis leis patiekti reikiamą gamtinių dujų kiekį iš SGD terminalo Latvijos ir Estijos vartotojams, tai reiškia, jog SGD terminalas visiškai užtikrina tiekimo saugumą Lietuvai, Latvijai ir Estijai“, – sako AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Liberalizavus gamtinių dujų rinką Lietuvoje, pradėjus veikti alternatyviam importo šaltiniui – SGD terminalui Klaipėdoje, pagyvėjo Baltijos šalių rinka. Į Estiją 2015 metais iš Lietuvos parduota apie 80 mln. kubinių metrų dujų. Dujos iš Lietuvos sudarė apie penktadalį Estijoje suvartotų dujų. Veriasi jau ir Latvijos rinkos durys, o ilgesniuoju laikotarpiu mes žvelgiame į integruotą Baltijos šalių rinką, – teigia UAB LITGAS generalinis direktorius Dominykas Tučkus. – Tinkama infrastruktūra yra būtina sąlyga rinkai integruoti“.
Anot jo, Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekio išplėtimas leis visu pajėgumu panaudoti SGD terminalą – gamtinių dujų tiekimo saugumas bus garantuotas visoms trims Baltijos šalims, kurios taip pat turės geresnes galimybes pasinaudoti patraukliais pasaulinės neatidėliotinų sandorių rinkos pasiūlymais.
„Pastaruoju metu SGD neatidėliotinų sandorių rinkoje susidarė didelė pasiūla, kainos yra labai konkurencingos. LITGAS turi sutartis su visais pagrindiniais SGD tiekėjais pasaulyje, todėl galime pasiūlyti patrauklių tiekimo alternatyvų, kurios ypač aktualios baigiantis ilgalaikėms sutartims su „Gazprom“. Klaipėdos – Kuršėnų dujotiekio išplėtimas pagerins prekybos galimybes Baltijos šalyse“, – sako D. Tučkus.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ generalinio direktoriaus Manto Mikalajūno teigimu, 2015 metais išsiderėjus nuolaidas iš „Gazprom“ ir ženkliai sumažėjus dujų kainai, klientai dujas vertina kaip tikrai rimtą ekonomiškai pagrindžiamą energijos resursą, nes tai švarus, patogus, reikalaujantis mažiau priežiūros energijos šaltinis. Pašnekovo teigimu, gamtinių dujų infrastruktūra Lietuvoje pakankamai gerai išplėtota, o naujos jos galimybės, tokios kaip Klaipėdos–Kuršėnų dujotiekio pajėgumų padidinimas, leidžia „Lietuvos dujų tiekimui“ pasiūlyti gerą energijos šaltinį tiems potencialiems klientams, kurie šios galimybės iki šiol neturėjo.
„Infrastruktūra yra būtina, bet nepakankama sąlyga visavertei gamtinių dujų rinkai sukurti Baltijos šalių regione. Šis dujotiekis buvo vienas trūkstamos infrastruktūros elementų. Pastačius jį SGD terminalas visiškai integruotas į Baltijos šalių gamtinių dujų sistemą. Tai leidžia diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir žengti pirmą svarbų žingsnį į bendrą Baltijos šalių dujų rinką, jos plėtrą, naujų rinkos dalyvių atėjimą, konkurencingas kainas vartotojams ir valstybės energetinį saugumą“, – įgyvendinto projekto naudą įvertino S. Bilys.
