„Pavyzdžiui, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybės ir vietos bendruomenės sudarė paramos sutartis su toje vietovėje vėjo energetikos projektus vystančiais ūkio subjektais – jos įsipareigodavo ar pažadėdavo konkrečiam ūkio subjektui nustatyti palankias mokestines sąlygas ir kuo greičiau nagrinėti prašymus ar spręsti problemas, susijusias su vystytojo veikla, nors parama turėtų būti neatlygintina“, – rašoma STT pranešime.
„Tokia praktika laikytina ypač ydinga ir gali būti vertinama kaip sudaranti išskirtines sąlygas ir sukelia piktnaudžiavimo rizikų“, – pabrėžė analizę atlikę STT tyrėjai.
Informaciją apie galimus pažeidimus STT perdavė Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, taip pat Aplinkos ministerijai, Akmenės, Kelmės, Plungės ir Telšių savivaldybėms – jos įpareigotos per tris mėnesius paskelbti, kaip bus įgyvendinami STT siūlymai.
Seimas birželį pritarė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančiam įstatymų pataisų – vadinamajam proveržio – paketui. Pakeitimai turėtų sumažinti biurokratinius trikdžius vėjo ir saulės elektrinių projektų vystymui.
Energetikos ministerija iki 2030 metų žaliosios energetikos plėtrai ir efektyvumui planuoja skirti beveik 1 mlrd. eurų.
Vyriausybės programoje numatyta 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau yra sakęs, kad 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.
