Tai parodė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atnaujinta studija – ji patikslino anksčiau numatytą 450 MW papildomų pajėgumų poreikį, pranešė „Litgrid“.
Naujausiais duomenimis, dar 200 MW elektros poreikį užtikrintų specialūs energijos kaupikliai – baterijos, jos numatytos Vyriausybės patvirtintame „Ateities ekonomikos DNR“ plane. Be jų reikėtų iki 610 MW papildomų pajėgumų, o juos užtikrintų technologiškai neutralių aukcionų laimėtojai – rinkos dalyviai.
Po viešų konsultacijų su rinkos dalyviais studija bus teikiama Europos Komisijai (EK), kuri turi pritari pajėgumų mechanizmo taikymui Lietuvoje.
Gegužę skelbta, kad gaivinant krizės sukrėstą ekonomiką, investicijos į 200 MW galios elektros kaupimo įrenginius siektų 100 mln. eurų, o į vėjo jėgainių Baltijos jūroje prijungimą prie perdavimo tinklo sausumoje – 90 mln. eurų. Šie projektai įrašyti „Ateities ekonomikos DNR“ plane.
Energetikos ministerija BNS nurodė, kad baterijos reikalingos atsinaujinančių energijos išteklių integravimui bei didėjančiam gamybos poreikiui iki ir po sinchronizavimo, sisteminių paslaugų užtikrinimui.
