Nuo 2030 m. naujų ir lanksčių pajėgumų poreikis priklausys nuo to, kaip bus išplėtoti elektros tinklai ar įgyvendintas pajėgumų mechanizmas kaimyninėje Lenkijoje ir kaip veiks dabartinės Lietuvos elektrinės.
Tokios išvados daromos Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktame Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinime 2025 ir 2030 m. Nacionalinis adekvatumo vertinimas pirmą kartą parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ACER patvirtintu Europos išteklių adekvatumo vertinimo metodikoje nurodytu Monte Carlo modeliavimo metodu. Ši studija trečiadienį pristatyta Energetikos ministerijai, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai ir rinkos dalyviams.
„Išnagrinėjus Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą matome, kad po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais mūsų sistema yra pasirengusi veikti patikimai. Ši studija svarbi tuo, kad įvardija iššūkius tolimesnėje perspektyvoje nuo 2030 m. Juos žinodama valstybė gali iš anksto ir kryptingai planuoti priemones ir išteklius, kurie užtikrins kelis strateginius energetikos tikslus – ir patikimą elektros energetikos sistemos darbą, ir kartu leis pasirengti perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
KTU atlikta studija rodo, kad 2025 m., pradėjus veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais, Lietuvos elektros sistema adekvatumo požiūriu veiks patikimai ir stabiliai. Didelę teigiamą įtaką sistemos adekvatumo užtikrinimui po 2025 metų daro naujų energijos kaupimo priemonių, tokių kaip Kruonio HAE 5 bloko ar baterijos, įrengimas. Šios priemonės padidina sistemos lankstumą ir leidžia į sistemą integruoti papildomus atsinaujinančių šaltinių kiekius.
Analizė taip pat rodo, kad 2030 m. sistemos adekvatumo būklę gali paveikti trys pagrindiniai rizikos veiksniai – vėlavimas įgyvendinti tinklų plėtros projektus ar nepradėjęs veikti pajėgumų mechanizmas Lenkijoje, nutraukiama Elektrėnų komplekso 7 ir 8 blokų eksploatacija. Tokiu atveju, kaip viena iš galimų išnagrinėtų priemonių, iki 2030 m. turi būti įrengti papildomi vietiniai patikimi, lankstūs ir greitai pasileidžiantys 124 MW galios pajėgumai.
KTU mokslininkai Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą išnagrinėjo pagal 16 skirtingų scenarijų ir vertino elektros energetikos sistemos patikimumą ir pasirengimą apsirūpinti elektra esant ekstremalioms situacijoms. Skaičiavimams naudoti paskutinių kelių metų elektros energetikos sistemų duomenys, tarpsisteminių jungčių darbas, įvertinti planiniai ir neplaniniai atsijungimai, naujų kaupimo įrenginių atsiradimas, taip pat elektros gamintojų pateikta informacija apie numatomus generuojančių galių pokyčius iki 2030 m.
Teisės aktų reikalavimu, Litgrid parengia ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 1 dienos Tarybai pateikia 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą, kuriame pateikiamas esamos ir numatomos elektros energijos pasiūlos ir paklausos vertinimas, atlikto tikimybinio elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo išvados. Viešą konsultaciją dėl Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo vertinimo 2025 ir 2030 m. „Litgrid“ vykdys iki balandžio 16 d.
