Vasario 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. nuo 111 iki 105 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati – 105 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę stebėjome permainingus orus. Prasidėjus savaitei šilti ir vėjuoti orai lėmė nedidelį elektros vartojimą ir itin didelę vėjo jėgainių generaciją, dėl to pirmadienį vidutinė dienos elektros energijos kaina siekė tik 86 Eur / MWh. Tačiau savaitės viduryje užklupę šalčiai,dėl to išaugęs suvartojimas ir maža vėjo generacija lėmė didesnę didmeninę elektros kainą, , kuri trečiadienį siekė 144 Eur / MWh.
Dėl augusios elektros paklausos įsijungė Rygos šiluminės elektrinės ir generaciją didino hidroelektrinės. Pastebėtina, kad kartu su šalčiais sugrįžo giedri ir saulėti orai – dėl to saulės elektrinės ketvirtadienį per pietus generavo net apie 200 MWh. Toliau ilgėjant dienoms saulės jėgainių generacijos pagamintos elektros kiekiai tik didės“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc., palyginti su ankstesne savaite: nuo 221 GWh iki 230 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 34 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 78 GWh elektros energijos – 7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 84 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainių gamyba mažėjo 14 proc. nuo 45 GWh iki 39 GWh. Šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 6 proc. nuo 15 GWh iki 14 GWh, o hidroelektrinių generacija išliko stabili apie 21 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 18 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 27 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 68 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 1 proc., nuo 204 GWh iki 206 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 41 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija, o likę 5 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 19 proc., nuo 46 GWh iki 37 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 7 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 59 proc. Lenkijos kryptimi ir 13 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.
