OPEC+ trečiadienį Vienoje įvykusiame susitikime sutarė nuo lapkričio sumažinti bendrą gavybą 2 mln. barelių per dieną.
„Trumparegiškas OPEC+ sprendimas nuvylė prezidentą“, – pranešime pareiškė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Brianas Deese'as.
Tačiau nusivylimas, pasak ekspertų, šiuo atveju yra pernelyg švelnus žodis.
J.Bidenas ne vieną mėnesį stengėsi pasiekti, kad JAV degalinėse sumažėtų kuro kainos, o daug energijos išteklių eksportuojanti Rusija netektų pajamų karo Ukrainoje finansavimui.
Ir likus vos penkioms savaitėms iki vidurio kadencijos rinkimų, per kuriuos demokratai tikisi išsaugoti Kongreso kontrolę, jis buvo pasiekęs šiokią tokią sėkmę.
Vidutinė benzino kaina smuko daugiau kaip 1 JAV doleriu už galoną, palyginti su anksčiau šiais metais pasiektu aukštu lygiu, kuris prezidentui buvo politiškai kenksmingas, o JAV vadovaujama Vakarų koalicija, stojusi į priešpriešą su Rusija, tebėra tvirta.
Taigi sprendimas, kurį priėmė OPEC, kur pirmu smuiku griežia Saudo Arabija, ir kartelio sąjungininkai, tarp kurių dominuojantį vaidmenį atlieka Rusija, tapo tikru sukrėtimu.
Saudo Arabija yra viena artimiausių JAV sąjungininkių ir kone didžiausia pažangių JAV ginklų pirkėja. J.Bidenas liepą net apsilankė karalystėje ir susitiko su jos faktiniu valdytoju, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, nors JAV žvalgyba buvo padariusi išvadą, kad „The Washington Post“ žurnalistas Jamalas Khashoggi 2018 metais buvo nužudytas su jo žinia.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre davė suprasti, kad administracija yra nusivylusi, pareiškusi, jog „yra akivaizdu, kad OPEC+ šiuo sprendimu jungiasi prie Rusijos“.
J.Bideno sąjungininkas senatorius Chrisas Murphy kalbėjo tiesmukiau.
„Galvojau, kad visa esmė to, kodėl mes parduodame ginklus Persijos įlankos valstybėms, nepaisydami žmogaus teisių pažeidimų šiose šalyse, beprasmiško karo Jemene, veikimo prieš JAV interesus Libijoje, Sudane ir kitose šalyse, buvo ta, kad, kilus tarptautinei krizei, Persijos įlanka galėtų pasirinkti Ameriką, o ne Rusiją ar Kiniją“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Naftos kainos kils
Didesnės degalų kainos šiemet jau gerokai pakenkė J.Bideno pozicijoms, o priemonės, kurių galėtų imtis prezidentas siekdamas įveikti degalų brangimo tendenciją, nėra beribės.
Baltieji rūmai pareiškė, kad J.Bidenas, siekiantis prislopinti kainų kilimą, nurodė vėl panaudoti šalies strategines naftos atsargas, iš kurių į rinką kitą mėnesį bus patiekta 10 mln. barelių.
Tačiau tos atsargos nėra beribės ir jų lygis šiuo metu yra žemiausias nuo 1984 metų liepos. Taip pat neaišku, kada administracija planuoja įsigyti naftos strateginėms atsargoms papildyti.
„Prireikus“, strateginės atsargos bus toliau panaudojamos siekiant „apsaugoti amerikiečių vartotojus ir užtikrinti energetinį saugumą, ir [J.Bidenas] energetikos sekretoriui nurodo nedelsiant įvertinti visus papildomus atsakingus veiksmus, kurie leistų toliau didinti vidaus gavybą“, rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.
Be to, pasak pranešimo, administracija „tarsis su Kongresu dėl papildomų priemonių ir įgaliojimų, kurie leistų sumažinti OPEC turimą energijos kainų kontrolę“.
Tačiau Andy Lipow iš energetikos konsultacijų bendrovės „Lipow Oil Associates“ sako, kad OPEC+ trečiadienį priimtas sprendimas rodo „mažėjančią JAV įtaką OPEC“.
„JAV negali amžinai naudoti strateginių naftos atsargų, kurios galiausiai pasibaigs ir OPEC tai žino“, – pareiškė jis.
Vienintelis sprendimas, jo nuomone, būtų „išgauti daugiau naftos“.
Tačiau tai prieštarautų J.Bideno prioritetams, susijusiems su klimato krize, ir pastangoms, kurias jis deda siekdamas mažinti naftos ir dujų vartojimą.
„Šiandienos pranešimas [apie OPEC+ sprendimą] mums primena, kodėl taip svarbu, kad Jungtinės Valstijos mažintų savo priklausomybę nuo užsienio iškastinio kuro šaltinių“, – trečiadienį pažymėjo Baltieji rūmai.
OPEC+ sprendimas
Pagal OPEC+ trečiadienį pasiektą susitarimą, gavyba bus sumažinta labiausiai nuo COVID-19 pandemijos įkarščio laikų 2020 metais.
Rinkose baiminamasi, kad toks sprendimas išprovokuos spartų naftos kainų augimą tuo metu, kai šalims jau teka atlaikyti didelę infliaciją, kurios kilimą visų pirma skatina brangstantys energijos ištekliai.
Saudo Arabijos energetikos ministras princas Abdulazizas bin Salmanas stojo ginti sprendimo, per spaudos konferenciją po pirmojo nuo 2020 metų kovo tiesioginio OPEC+ susitikimo pareiškęs, jog kartelio prioritetas yra „išsaugoti naftos rinkos tvarumą“.
Kai Rusija vasario pabaigoje pradėjo invaziją į Ukrainą, naftos kainos šovė į viršų, priartėjusios prie 140 JAV dolerių už barelį lygio, tačiau vėliau smuko ir pastaruoju metu net buvo nusileidusios žemiau 90 JAV dolerių už barelį kartelės.
Trečiadienį, OPEC+ paskelbus apie sprendimą sumažinti gavybą, „Brent“ rūšies naftos kaina paaugo iki 93,43 JAV dolerio už barelį. Virš 93 JAV dolerių už barelį ribos ji laikosi ir ketvirtadienio ryte.
Dėl COVID-19 karantinų smarkiai kritus naftos kainoms, OPEC+ 2020 metų balandį sumažino gavybą beveik 10 mln. barelių per dieną.
Pernai, kai padėtis „juodojo aukso“ rinkoje pagerėjo, naftos kartelis ir jo sąjungininkai pradėjo didinti gavybą, o šiemet gavyba vėl pasiekė prieš pandemiją buvusius lygius, bet tik „ant popieriaus“, nes kai kuriems grupės nariams sunkiai sekėsi atitikti savo kvotas.
Praėjusį mėnesį OPEC+ sutarė nuo spalio simboliškai sumažinti bendrą gavybą 100 tūkst. barelių per dieną.
Naftą vartojančios šalys ne vieną mėnesį ragino OPEC+ tiekti rinkai daugiau naftos, kad sumažėtų kainos, tačiau grupė ir vėl jas ignoravo.
Kitas OPEC ministrų susitikimas įvyks gruodžio 4 dieną. Pastaraisiais mėnesiais naftos kartelis ir jo sąjungininkai kiekvieną mėnesį rengė nuotolinius susitikimus.
