Gamykloje bioalyvos gamyba pradėta 2013 m. lapkričio 22 d. Ši bioalyvos gamykla yra unikali tuo, kad ji sujungta su „Fortum“ valdoma Joensuu kogeneracine jėgaine ir yra pirmoji tokio tipo industrinė gamykla pasaulyje.
Bioalyvos gamybos pagrindą sudarys miško medienos atliekos, mediena gauta išretinus mišką ir kita biomasė, kurios pagrindas yra mediena. Žaliavų šaltiniu bus Joensuu regionas. Pradėjus bioalyvos gamybą, „Fortum“ medienos sunaudojimas energijos gamybai Joensuu regione padidės nuo 300 000 iki 450 000 kietmetrių per metus. Bioalyvos gamyklos projekto poveikis užimtumui Joensuu regione turėtų siekti 60–70 darbuotojų per metus. Darbo vietos kuriamos žaliavos rūšiavimo, logistikos srityse ir pačioje gamykloje.
„Fortum Otso®“ bioalyva gali būti naudojama šiluminėse jėgainėse ar industriniam garui generuoti ir gali pakeisti mazutą ir krosninį kurą. Ateityje bioalyva gali būti naudojama kaip žaliava įvairioms biocheminėms medžiagoms ir transporto kurui gaminti. Joensuu bioalyvos gamyklos metinis gamybos pajėgumas yra 50 000 tonų, o tai atitinka daugiau nei 10 000 namų ūkių šildymo poreikius.
Spalį „Fortum“ pasirašė savo pirmą sutartį dėl Joensuu pagamintos bioalyvos tiekimo „Savon Voima“, kuri šia bioalyva Lisalmi regione pakeis šiluminės energijos gamybai naudojamą mazutą ir krosninį kurą. Be to, „Fortum“ bioalyvą naudos savo valdomose šilumos jėgainėse Joensuu, Vermo ir Espoo.
Penktadienį, lapkričio 29 d., bioalyvos gamyklos iškilmingame atidaryme, Joensuu, dalyvavo Suomijos Parlamento narys ir Komercijos komiteto pirmininkas Mauri Pekkarinen bei „Fortum“ finansų direktorius Markus Rauramo.
„Džiaugiuosi, kad mūsų ilgai planuotasis pirolizės projektas pagaliau baigtas. Bioalyvos naudojimas pasižymi teigiamu poveikiu aplinkai, nes, energiją gaminant su bioalyva, 90% ar net daugiau sumažinamas anglies dioksido išsiskyrimas, palyginus su iškastiniu kuru. Mūsų tikslas yra nuolat plėsti bei didinti energijos gamybos be CO2 verslo sektorių. Todėl ši investicija puikiai dera su mūsų strategija,“ – pažymėjo Markus Rauramo.
Joensuu bioalyvos gamykla veikia vadinamosios greitosios pirolizės technologijos principu, kurį pasitelkiant medienos biomasė sparčiai kaitinama bedeguonėse sąlygose. Kaitinama biomasė suyra ir išsiskiria dujos, kurios vėliau kondensuojamos į alyvą. „Fortum“ investavo apie 30 milijonų eurų į savo bioalyvos gamyklą ir į savo šiluminių jėgainių modifikacijos darbus, šis projektas taip pat sulaukė apie 8 milijonų eurų paramos iš Vyriausybės investicijoms skirtų subsidijų fondo. Naujoji technologija paremta koncepcija, kuri buvo sukurta bendradarbiaujant „Fortum“, „Metso“, UPM ir VTT Suomijos techninių tyrimų centrui. Šis tyrimas buvo TEKES – valstybinės Suomijos mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos – bioperdirbimo tyrimų programos „Biorefine“ dalis.
