„Lietuvos energijai“ ir „Vilniaus šilumos tinklams“ pasirašius ketinimų protokolą dėl Vilniaus termofikacinės elektrinės pritaikymo vietinio kuro deginimui arba naujos kogeneracinės jėgainės statybų, sunerimo energetikos kompanija „Fortum“. Mat bendrovė ketinimų protokolą su „Lietuvos energija“ pasirašė anksčiau.
„Ar mūsų ketinimų protokolas dar galioja?“, – išgirdęs naujienas, „Lietuvos energijos“ paklausė „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta.
Pasirodo, galioja. „Lietuvos energija“ kurpia planus tiek su „Vilniaus šilumos tinklais“, tiek su „Fortum“.
Suomių kompanija, nors ir turi sunkumų su Vilniaus savivaldybe, neatsisako planų sostinėje statyti kogeneracinę atliekas ir biokurą deginančios jėgainę.
Savivaldybės tyla
„Fortum Heat Lietuva“ jau keturis kartus bandė derinti jėgainės projektą su Vilniaus miesto savivaldybe. Keturis kartus prašymas buvo atmestas.
Todėl pirmiausia projektas bus pristatytas visuomenei – kitą penktadienį Lazdynuose gyventojai galės susipažinti su planuojamos šiukšlių ir biokuro deginimo jėgainės planu.
Projekte yra numatyti 4 skirtingi projekto variantai: 85 MW, 100 MW, 160 MW arba 200 MW galios kogeneracinė jėgainė.
Kol kas nenuspręsta, kokio galingumo jėgainė turėtų iškilti Vilniuje, bet, pasak V.Žutos, linkstama prie 100 MW galios jėgainės.
Savivaldybei trūksta aiškumo
Kęstutis Karosas, savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento atstovas, 15min.lt patvirtino, kad „Fortum“ keturis kartus kreipėsi į savivaldybę dėl plėtros sąlygų išdavimo ir keturis kartus gavo neigiamą atsakymą.
„Mes norėjome žinoti, kokioje konkrečioje vietoje (bus statoma jėgainė – 15min.lt), jie nurodė sklypą, bet mes paklausėme, ar tų žemės skypų nuomininkai yra susipažinę su tuo, prašom pateiktų jų sutikimą, kad jų statiniai bus nugriauti. Jie mūsų apie tai neinformavo, parašė, kad tai yra konfidenciali informacija“, – aiškino K.Karosas.
Negalėdama įvertinti projekto, savivaldybė ir neišdavė plėtros sąlygų. Tačiau „Fortum“ kol kas gali projektą vystyti ir neturėdama šio dokumento.
„Jeigu per 20 dienų plėtros sąlygos neišduodamos, teritorijos planuotojas įgauna teisę vienašališkai rengti tolimesnius dokumentus“, – aiškino savivaldybės atstovas.
Degintų šiukšles
„Fortum Heat Lietuva“ Vilniuje nori statyti tokią jėgainę, kokia jau stovi Klaipėdoje. Uostamiesčio kogeneracinė jėgainė gamina energiją iš komunalinių, pramonės atliekų ir biokuro. Maždaug pusė energijos pagaminama iš atliekų.
Kol kas Klaipėdoje deginamos tik klaipėdiečių šiukšlės, tačiau bendrovė šiuo metu rūpinasi, kad galėtų atsivežti šiukšles ir aplinkinių rajonų.
Vilniaus jėgainė, jei bus pastatyta, taip pat degins biokurą ir šiukšles. Jeigu vietinių šiukšlių būtų per maža, į Vilnių jų atvežama iš visos Lietuvos, jei „Fortum“ pavyktų gauti tokį leidimą.
Šiuo metu Lietuvoje surūšiuojamas tik maždaug dešimtadalis šiukšlių, likusios keliauja į sąvartyną.
V.Žutos teigimu, šalyje būtų galima surūšiuoti 50 proc. atliekų, likusias – sudeginti. Jis skaičiuoja, kad iš deginamų šiukšlių būtų galima pagaminti daugiau nei teravatvalandę (TWh) energijos. Palyginimui, Lietuva per metus suvartoja apie 9,5 TWh elektros energijos.
Tikisi paramos
Bendrovė „Fortum“ į jėgainę Klaipėdoje investavo per 430 mln. Lt. Skaičiuojama, kad projektas turėtų atsipirkti per 10-11 metų.
Tačiau V.Žuta tikisi, kad projektui Vilniuje pavyks gauti Europos Sąjungos paramą. „Fortum Heat Lietuva“ investicijos Vilniuje galėtų siekti 500-700 mln. Lt.
Nesklandumai Kaune
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų rugsėjį panaikino Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kur investuoti ketina „Fortum“, specialųjų planą.
Dėl to bendrovės, ketinančios Kaune investuoti per 500 mln. Lt, planai pakibo ant plauko.
„Į projektą Kauno LEZ mes jau esame investavę ne vieną milijoną eurų, tai nemenkos lėšos. Ir jeigu neturėsime patvirtinimo, kad galėsime toliau vykdyti planuotas investicijas, tada reikalausime nuostolių atlyginimo iš Lietuvos valstybės. Specialiojo plano panaikinimas tikrai nekelia ūpo investuotojams“, – „Verslo žinioms“ yra sakęs V.Žuta.
Tačiau ketvirtadienį žurnalistams V.Žuta aiškino, kad Kauno projektas neturėtų nutrūkti, esą jau ruošiami tolesniam „Fortum“ darbui Kaune reikalingi dokumentai.
