Šią savaitę Lietuvoje apsilankiusi Suomijos Europos reikalų ir valstybinių įmonių monitoringo ministrė Tytti Tuppurainen interviu 15min metu teigė, kad šalies valdžia tvirtai palaiko laisvos rinkos principus, tačiau supranta, kad šiais laikais valstybės gali priimti netradicinius sprendimus, norėdamos pagelbėti Rusijos sukeltos energetikos krizės ištiktoms įmonėms.
Suomija pati susidūrė su tokia situacija – stambi Vokietijos įmonė „Uniper“, kuri į šalį importuodavo rusiškas dujas, praėjusį mėnesį buvo nacionalizuota. Vis dėlto didžiausia šios įmonės akcininkė buvo Suomijos įmonė „Fortum“.
Vokietija už 500 mln. eurų nupirko akcijas iš „Fortum“ ir įsipareigojo grąžinti dar 8 mlrd. eurų vertės finansinių investicijų, atliktų pavasarį. Ši suma sudarė mažiau nei 10 proc. sumos, kurią 2017 m. už „Uniper“ akcijas sumokėjo „Fortum“.
T.Tuppurainen sakė, kad Vokietija šiuo atveju padarė tai, „kas buvo reikalinga“.
„Kai kas tai vadintų nacionalizacija, bet aš to nevadinčiau gryna nacionalizacija, nes mes gavome nominalią kainą už mūsų įmonės „Fortum“ dalį, kurią jie pardavė Vokietijai“, – komentavo T.Tuppurainen
Anot jos, Suomija, kaip ir Lietuva, taip pat palaiko gamtinių dujų kainos lubų įvedimą ES mastu, „jei pasiūlymas bus tvarkingas ir racionalus“.
„Mes pasisakome už laisvą ES rinką ir aiškias taisykles joje. Taip, tai tiesa, mums reikės didžiulių investicijų į atsinaujinančios energijos šaltinius, kad taptume nepriklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro. Tai pirmas žingsnis. Taip pat mes turime uždėti Rusijai sunkias sankcijas, turime pagerinti Ukrainos pozicijas prie derybų stalo, panaudoti savo ekonomines priemones, kad sutramdytume V.Putiną“, – kalbėjo pašnekovė.
– Vokietija neseniai nacionalizavo vieną didžiausių energijos kompanijų „Uniper“, Prancūzija taip pat nacionalizuoja šalies atominės energetikos kompaniją EDF. Ar manote, kad ši tendencija greitu laiku galėtų persimesti į kitas šalis ir daugiau energetikos įmonių bus nacionalizuotos – atrodo, kad energetikos sektorius šiuo metu yra gana pažeidžiamas?
– Pirmiausia, galiu pasakyti, kad valstybė yra labai svarbus dalyvis, kai kalbame apie energetikos rinką. Kodėl taip yra? Priežastis paprasčiausiai ta, kad problemos, kurias šiandien matome energetikos rinkoje, nėra sukeltos pačios rinkos.
Pagrindinė tokios turbulencijos ir šokinėjančių kainų priežastis energetikos rinkoje yra Vladimiro Putino žiaurus ir pasibjaurėtinas karas Ukrainoje. Jis turi gilesnes šaknis – „Gazprom“ pradėjo manipuliuoti energetikos rinka beveik prieš 1,5 metų.
Mes negalime išspręsti šių problemų, sukeltų valstybei priklausančios bendrovės „Gazprom“, palikdami tai tik rinkai. Mums reikia imtis veiksmų, kurie yra apgalvoti ir nuoseklūs, kad prisikastume prie pagrindinės priežasties.
Mums reikia atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos rinkos ir jos iškastinio kuro. Tai mūsų pagrindinis prioritetas.
„Uniper“ siekė sudaryti ilgalaikius kontraktus su „Gazprom“ ir Rusija, kad importuotų pigias rusiškas dujas ir jas pristatytų Vokietijos rinkai. Tai pasirodė esanti didelė klaida, tačiau niekas tuo metu neturėjo krištolinio rutulio. Mes manėme, kad Rusija yra patikimas partneris, Vokietija taip galvojo, investavo į du dujotiekius – „NordStream 1“ ir „NordStream 2“. Vokietija tikėjo, kad Rusiją galima pakeisti su ja prekiaujant: „Wandel durch Handel“ (liet. – pakeisti per prekybą) tokia buvo dominuojanti filosofija.
Tačiau galiausiai tai baigėsi, nes Rusija pradėjo elgtis neracionaliai, jie nesivadovavo ekonominiais interesais – viskas buvo skirta pasiruošimui karui. Dabar mes matome pasekmes. Be to, valstybė turi būti dalimi problemos sprendimo.
Vokietijos valdžia turėjo prisiimti pasekmes. Taigi jie padarė tai, kas buvo reikalinga. Kai kas tai vadintų nacionalizacija, bet aš to nevadinčiau gryna nacionalizacija, nes mes gavome nominalią kainą už mūsų įmonės „Fortum“ dalį, kurią jie pardavė Vokietijai.
– Ar esate patenkinti tokiu susitarimu?
– Mes, kaip Suomijos vyriausybė – pagrindiniai „Fortum“ akcininkai – numatėme dvi sąlygas. Nepamirškime, kad ne Suomijos vyriausybė derėjosi su vokiečiais, tai darė „Fortum“.
Mes, kaip savininkai, siekėme, kad mums nebereikėtų papildomų investicijų į „Uniper“ – „Fortum“ nebeturėtų toliau didinti „Uniper“ kapitalo ir mes, kaip Suomijos valstybė, nenorėjome dėl tos pačios priežasties finansuoti „Fortum“.
Tai buvo pagrindinis aspektas, kurį mes išsakėme „Fortum“ vadovams – Suomijos mokesčių mokėtojai neturėtų papildomai mokėti už „Fortum“ investiciją Vokietijoje. Šis tikslas buvo pasiektas.
Metų pradžioje, kai pradėjome matyti didesnį neapibrėžtumą dujų rinkoje, „Uniper“ greitai reikėjo gauti apyvartinių lėšų ir kapitalo įsipareigojimams padengti.
Tokioje situacijoje „Fortum“ suteikė 8 mlrd. eurų finansinės pagalbos „Uniper“ – 4 mlrd. eurų kaip paskolą, 4 mlrd. eurų kaip garantiją.
Mūsų antras tikslas buvo atsiimti šį finansinės pagalbos paketą. Tai irgi buvo pasiekta. Vokietija pažadėjo, kad „Uniper“ grąžins „Fortum“ 8 mlrd. eurų jiems suteiktos finansinės pagalbos. Tai gerokai padės „Fortum“ finansinei situacijai.
– „Fortum“ turi investicijų visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Ar nemanote, kad tai gali kartotis kitose Europos šalyse?
– Manau, kad mes turime aiškiai pabrėžti vieningos rinkos taisykles ir palaikyti mūsų rinkos ekonomiką. Kitu atveju mes tik prarasime savo konkurencingumą.
Suomija nori, kad Europos Komisija aiškiai prižiūrėtų valstybės pagalbos taisykles ir, jeigu reikia, įsikišti, jeigu matoma perteklinių subsidijų kai kuriose šalyse. Mes negalime konkuruoti vieningoje rinkoje, jeigu valstybės pradeda subsidijuoti bendroves – tai gali sudraskyti ją, sunaikinti, tai negali tapti taisykle.
Mes negalime konkuruoti vieningoje rinkoje, jeigu valstybės pradeda subsidijuoti bendroves. Tai gali ją sunaikinti, tai negali tapti taisykle.
Kita vertus, aš suprantu, kad yra ypatingų situacijų, kur ypatingos priemonės gali būti pateisinamos. Manau, kad susitarimai, kurie buvo pasiekti tarp „Uniper“, „Fortum“ ir Vokietijos vyriausybės, buvo teisingi.
Jie buvo reikalingi, nes „Uniper“ patyrė tokių didelių nuostolių, kad nė viena vyriausybė jos nebūtų subsidijavusi. Tai reikėjo išspręsti kitu keliu.
– Europa dabar investuos milijardus į naujus energetikos sprendimus, bet kaip matome iš „Uniper“ ir kai kurių kitų atvejų, energetikos verslai gali daryti rizikingų sprendimų. Ar valstybės nuo šiol turėtų griežčiau reguliuoti naujas investicijas į energetiką, pavyzdžiui, suteikti dalinę pirmenybę vietinėms energetikos kompanijoms? Ar visgi investicijos turėtų remtis laisva rinka kaip iki šiol?
– Mes pasisakome už laisvą ES rinką ir aiškias taisykles joje. Taip, tai tiesa, mums reikės didžiulių investicijų į atsinaujinančios energijos šaltinius, kad taptume nepriklausomi nuo Rusijos iškastinio kuro.
Tai pirmas žingsnis. Taip pat mes turime uždėti Rusijai sunkias sankcijas, turime pagerinti Ukrainos pozicijas prie derybų stalo, panaudoti savo ekonomines priemones, kad sutramdytume V.Putiną.
Taigi viena iš užduočių – jokio importo iš Rusijos.
Bet yra ir kita užduotis – turime įgyvendinti užsibrėžtas klimato kaitos suvaldymo plano ambicijas. Tai didelis iššūkis, be to, įspūdinga stebėti, kad karo metu mūsų veiksmai šia linkme tik paspartėjo.
Paradoksalu, bet karo laikotarpis atneša ir kažką gero, nors pačiame kare nieko gero tikrai nėra. Jei mūsų tikslas tapti nepriklausomais nuo Rusijos rinkos padeda mums spręsti mūsų klimato uždavinius, tai yra gerai.
Mums reikės didžiulių investicijų ir ES instrumentų, kad tai sutvirtintume. Gerai, kad lėšų turime – turime ES atsigavimo fondą, kuris buvo sukurtas COVID-19 pandemijai švelninti. 750 mlrd. eurų yra labai daug pinigų.
Suomija tikisi, kad „REpowerEU“ programa bus maksimaliai išnaudota ir panaudojant fondo resursus, investicijos bus dar labiau paskatintos.
Europos Komisija pakvietė šalis nares pakoreguoti savo nacionalinius atsigavimo planus tam, kad būtų galima prisitaikyti prie dabartinių energetikos rinkos poreikių. Manau, kad tai teisingas kelias – panaudokime tuos resursus, kuriuos jau turime.
– Lietuva ir Latvija šiandien moka vienas didžiausių elektros kainų tarp aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių šalių. Elektros energiją valstybės perka per „Nord Pool“ biržą, kuri funkcionuoja rinkos principais. Vis dėlto Baltijos šalys siūlo biržos naudojamą algoritmą „pataisyti“, kad elektros kainos joms būtų mažesnės. Kaip ir sakėte, Europoje visiems turėtų būti vienodos galimybės. Jeigu algoritmas būtų pritaikytas pagal Baltijos šalių norus, Suomija greičiausiai gautų mažai naudos, o Lietuva ir Latvija taptų konkurencingesnės. Tačiau dažnai kalbama apie europietišką solidarumą – ar Suomija galėtų palaikyti panašius sprendimus?
– Aš palaikau europietišką „žaidimų aikštelę“, kurioje visiems suteikiamos lygios galimybės. Solidarumas yra labai svarbus, todėl mums reikia jungtinių sprendimų, kad suvaldytume elektros kainas.
Aukštos energetikos kainos yra nulemtos aukštų dujų kainų, jos kartu tempia visą elektros kainą.
Nors Suomija tvirtai palaiko laisvą, liberalią rinką, dabar linkstame priimti ir kai kurias priemones, kuriomis ta rinka reguliuojama. Mes esame atviri gamtinių dujų kainų luboms.
Lietuvoje susitikau su savo kolegomis, jie irgi palaiko šį sprendimą. Mes tikimės, kad EK priims sprendimą, kaip įvesti tokias lubas. Mes taip pat esame pasiryžę įvesti sankcijas rusiškoms dujoms – tai taip pat padėtų.
Tačiau sunku siekti sutarimo, nes kai kurios šalys yra priklausomos nuo rusiškų dujų. Toks yra Suomijos tikslas, tačiau kol kas turime daryti viską, kad sumažintume žalingą dujų įtaką elektros kainoms.
Tai turėtų būti laikinas sprendimas. Ilguoju laikotarpiu, manau, mes visi Europoje turėsime naudos iš pagal rinkos dėsnius veikiančios prekybos. Taigi ją turime stiprinti.
– Rugsėjo pabaigoje 15 ES šalių išsiuntė laišką Europos Komisijos komisarei Kadri Simson, kuriame pasisakė už gamtinių dujų lubų kainų įvedimą. Tarp jų nebuvo Suomijos.
– Taip, mūsų nepakvietė būti tos grupės dalimi. Mes tik neseniai suformavome savo politinę poziciją – Suomija palaiko dujų kainų lubas, jei pasiūlymas bus tvarkingas ir racionalus.
Kita problema yra užstato reikalavimai elektros biržoje prekiaujančioms įmonėms. Vienas iš tokių reikalavimų yra mokėti grynais ir iš karto. Tai kelia dideles problemas mūsų įmonėms, kurios turi mokėti daug grynųjų.
Mes siūlome ir tikimės, kad EK pasiūlys atnaujinti šiuos reikalavimus. Manome, kad vietoje grynųjų užtektų ir banko garantijos.
Dar viena problema – reikėtų atskirti įmones, kurios kaip rinkos dalyviai gamina savo elektrą, ir tas, kurios tiesiog užsiima prekyba.
Suomijoje nemažai įmonių turi savo elektros jėgaines, jos gali suteikti elektros savo klientams. Tačiau jeigu tu tik prekiauji elektra, gali patirti sunkumų, kai kaina tampa aukšta. Tai gali būti naudinga atskirti rinkos dalyvius – ar esate elektros gamintojas, ar paprastas prekeivis.
Suprantu, kad tai nebūtų paprasta, tačiau reikia daryti kažką, kad dabartiniai garantijų reikalavimai nenuvestų mūsų sveikų, energiją gaminančių kompanijų likvidumo problemų ar bankrotų link.
– Patikslinkite dėl kainos lubų – sakote, kad Suomija laiško pasirašymo metu nebuvo prieš gamtinių dujų lubas, tiesiog tuo metu derino savo poziciją?
– Taip, tuo metu derinome savo poziciją.
Iki šiol, kai kalbama apie rinkos reguliavimą, mes žiūrėjome labai griežtai. Mes nenorime kištis į rinką, norime rinkoms pačioms išspręsti kylančias problemas.
Tačiau situacija, kurioje esame dabar, nėra normali, ji nėra kasdienė, todėl mes esame atviri svarstyti gamtinių dujų kainų lubų klausimą kaip laikiną sprendimą.
– Norėčiau paklausti ir dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo, kurio laukiama ne tik Suomijoje ir Estijoje, bet greičiausiai ir visame regione. Ar darbai vyksta kaip numatyta?
– Taip, mes susitarėme su Estija dėl plaukiojančio SGD terminalo, užvakar paskelbėme, kad jis bus Suomijos pusėje. Tai yra geros žinios.
Jis pradės veikti kitą žiemą. Mums jis labai reikalingas, nes užtikrins tiekimo saugumą.
