Klientų administravimo skyriaus vadovės Lauros Jankauskienės teigimu, nerenovuotame name, 50 kv. m. bute gyvenantis kaunietis už spalio mėnesį suvartotą šilumą vidutiniškai mokės po 23,5 euro. Tokio paties dydžio, tačiau renovuotame name būstą turinčių gyventojų sąskaitos vidurkis už 2022 m. spalį sieks 12 eurų.
2021 metais vidutiniai mokėjimai už šilumą 50 kv. m. nerenovuotame ir renovuotame name esančiuose būstuose atitinkamai siekė po 21,5 euro ir 11,5 euro. Šių metų spalį sąskaitos gyventojams vidutiniškai padidėjo vos 7,5 proc.
„Mokėjimų už šilumą dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto jos kiekio pastate. Kuo šilumos suvartojama mažiau, tuo mažesnės sąskaitos klientus pasiekia“, – komentuoja L.Jankauskienė, atkreipdama dėmesį, kad 2022–2023 m. šildymo sezonas Kaune dėl šiltų orų prasidėjo vėliau nei pernai – spalio 17 d.
Verslo atstovai sąskaitas už šildymą jau gali rasti „Kauno energijos“ savitarnoje. Gyventojus jos jau pasiekė arba pasieks netrukus. Greičiausiai sąskaitas gauna vartotojai, pasirinkę elektroninį sąskaitų pateikimo būdą, popierinių sąskaitų kauniečiai sulauks kiek vėliau.
Orams vis labiau vėstant bei didėjant suvartojamos šilumos kiekiui, didės ir sąskaitos už šildymą. Todėl gyventojams, norintiems sutaupyti, patariama jau dabar imtis priemonių, padėsiančių į pastatą tiekiamą šilumą naudoti efektyviau.
„Didžioji dalis daugiabučių gyventojų galėtų gauti mažesnes sąskaitas, jei pasirūpintų senų, elevatorinių šilumos punktų modernizavimu ir vidinių karšto vandens sistemų atnaujinimu.
Pavyzdžiui, pakeitus elevatorinį šilumos punktą į pilnai automatizuotą, suvartojamos šilumos kiekį daugiabutyje galima sumažinti 15 proc., o kartu modernizavus ir vamzdynus karštam vandeniui iki butų tiekti, šilumos suvartojimas pastate sumažėtų 25 proc.“ – atskleidžia „Kauno energijos“ atstovė ir primena, jog daugiabučių vidinių šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiuo metu skiria iki 80 proc. siekiančią paramą.
