„Pati pradžia, mes taip skaičiuojame, turėtų prasidėti užbaigus jau galutinai visus darbus, sutvarkius dokumentaciją, – turėtų būti apie kitų metų vidurį, reiškia, kitas šildymo sezonas“, – Lazdijų rajone BNS sakė dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Anot jo, GIPL atvers naujas dujų tiekimo galimybes tiek Baltijos šalims ir Suomijai, tiek ir Lenkijai.
„Čia yra naujas šaltinis, naujos galimybės mums aprūpinti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos vartotojus, padidinti srautus ir aprūpinti taip pat Lenkijos rinką per Lietuvos gamtinių dujų terminalą“, – kalbėjo N.Biknius.
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, GIPL yra dar vienas Lietuvos ir regiono žingsnis į energetinę nepriklausomybę. Jo teigimu, beveik baigta statyti dujų magistralė didins konkurenciją ir mažins kainas.
„Energetinė nepriklausomybė. Tai yra antrasis paskutinis žingsnis, garantuojant nepriklausomybę dujų srityje. Pirmas buvo terminalas (SGD terminalas – BNS), kuris duoda energetinį saugumą ir taip pat geresnes kainas“, – Lazdijų rajone penktadienį kalbėjo D.Kreivys.
Pasak jo, dujotiekis padidins ir konkurenciją dujų rinkoje.
„Dujos tekės į vieną ir kitą pusę, ateis įmonės tiek lietuviškos į Lenkiją, tiek lenkiškos į Lietuvą, tai reiškia, didins konkurenciją“, – sakė D.Kreivys.
Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotras Naimskis teigė, kad gilesnė dviejų šalių ir viso regiono integracija yra kelias į didesnį energijos tiekimo saugumą.
„Esame dar gilesnio bendradarbiavimo tarp dviejų šalių liudininkai. (...) Energija yra labai svarbi, šiomis dienomis stebime, kas vyksta Europos energijos rinkose, todėl simboliška, kad šiandien sujungiame dviejų šalių dujų perdavimo sistemas“, – renginyje kalbėjo P.Naimskis.
Valstybės valdomos energetikos holdingo „Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas BNS sakė, kad GIPL dujotiekis galėtų patenkinti apie pusę viso Baltijos šalių dujų poreikio, su papildomais techniniais sprendimais galima tuos kiekius didinti.
„Šalia saugumo aspekto jis reikalingas integruoti mūsų rinkas, tai yra, kuo daugiau yra infrastruktūros, kuo mažiau ji sukuria apribojimų, tuo rinkos dalyviai turi daugiau galimybių rinktis“, – kalbėjo R.Zukas.
Dujotiekyje jau suvirinta vamzdyno „auksinė siūlė“, sujungianti abiejų valstybių dujų perdavimo sistemas. Įgyvendinant GIPL projektą Lietuvoje jau atlikta 95 proc. dujotiekio statybos darbų, skelbė „Amber Grid“.
Dabar bus užbaigiami dujotiekio įrengimo ir patikrinimo darbai, o dujos tarp šalių pradės tekėti kitais metais.
Lietuvoje dujotiekio vertė siekia 117 mln. eurų, jis tiesiamas nuo Jauniūnų Širvintų rajone link Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone. Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km.
Plieno vamzdžius GIPL už 26,4 mln. eurų pagamino Lenkijos bendrovė „Izostal“, o statybos darbus už maždaug 80 mln. eurų atlieka Lietuvos bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.
GIPL projekto vertė iš viso siekia apie 500 mln. eurų, praneša Energetikos ministerija. Daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.
Dujotiekio statyba abejose valstybėse buvo pradėta 2020 metais. Projektą numatoma baigti iki šių metų pabaigos.
