Pastarąjį kartą „NordBalt“ atsijungė ketvirtadienio rytą. Šiuo metu, kaip teigė „Svenska Kraftnat“ („Litgrid“ analogas Švedijoje) atstovas spaudai Olofas Klingvallis, ekspertai bando nustatyti tikslią gedimo vietą. Įtariama, kad sugedo kabelis.
Klaipėdos keitiklių stotis buvo atsijungusi du kartus (šią savaitę ir balandžio 6 d.), abu sykius po kelias valandas. Nybru keitiklis – vieną kartą, irgi kelias valandas. Tris kartus atsijungimai įvyko dėl kabelio.
O.Klingvallis pabrėžė, kad „NordBalt“ jau smarkiai prisidėjo prie energijos tiekimo saugumo Baltijos regione. O taisymai, pasirodo, galėtų trukti ir ilgiau.
„Aukštas pasiruošimo lygis ir greitos kabelio remonto komandos lėmė, kad atsijungimai ilgai netruko. Tai yra labai svarbu Šiaurės ir Baltijos valstybių elektrų rinkai“, – sakė „Svenska Kraftnat“ atstovas.
Paklaustas, kaip bus užtikrinama, kad ateityje pavyktų išvengti atsijungimų, O.Klingvallis aiškino, kad kiekvienas gedimas yra peržvelgiamas ir kruopščiai įvertinamas.
Visos HVDC (aukštos įtampos nuolatinės srovės) sistemos, pasak jo, yra sudėtingos. Ir, kuo sudėtingesnė sistema, tuo didesnė yra ir gedimo tikimybė.
„NordBalt“ sugedo jau 7 kartą. „Litgrid“ teigimu, vidutiniškai per metus jungtis genda 10 kartų, o tai reiškia, kad yra ir tokių, kurios per metus atsijungia 20–30 kartų.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungė aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą.