Didžioji dalis 290 km ilgio jūrinio kabelio bus tiesiama Lietuvos ir Lenkijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose Baltijos jūroje, tačiau numatyta trasa taip pat kerta Švedijos išskirtinę ekonominę zoną. Leidimo atlikti jūros dugno tyrimo darbus joje „Litgrid“ ir PSE paprašė praėjusių metų pavasarį.
„Jūros dugno tyrimai – labai svarbus naujos elektros jungties parengiamųjų darbų etapas, po kurio turėsime kabelio tiesimui ir apsaugai būtiną informaciją. Kartu su tyrimu taip pat bus atliekama aplinkosauginė analizė, kuri padės įsivertinti jungties poveikį Baltijos jūros aplinkai ir užtikrinti, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas tvarumo prasme. Sveikiname Švedijos vyriausybės sprendimą suteikti leidimą, kuris leis mums laiku pasiruošti tolesniems „Harmony Link“ etapams“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Jūros dugno tyrimo darbai Lietuvos ir Lenkijos zonose pradėti šių metų vasarį. Iš viso Lenkijos bendrovės „Mewo“ vadovaujamo rangovų konsorciumo atliekamuose darbuose dalyvaus iki 7 tyrimams pritaikytų laivų. Tyrimai atliekami su tokia įranga kaip sonarai ir magnetometrai, jei prireiks, dugno apžiūrai bus pasitelkiami valdomi povandeniniai robotai ar narai. Tyrimo metu bus išžvalgyta 290 km ilgio ir 300 m pločio trasa Baltijos jūroje, laboratorijoje ištirti grunto mėginiai, išanalizuoti jūros dugne identifikuoti objektai, tarp jų – pavojingos nuolaužos ar sprogmenys. Tyrimo ataskaitą planuojama gauti šių metų antroje pusėje.
Šiuo metu „Litgrid“ ir PSE taip pat vykdo „Harmony Link“ reikalingus teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, ruošia dokumentus kabelio ir keitiklių stočių statybos konkursams. Šiemet jau baigta projekto įgyvendinimo studija, ruošiamasi priimti galutinį investavimo sprendimą.
Maždaug 330 km bendro ilgio 700 MW galios povandeninė ir sausumos aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis „Harmony Link“ 2025 m. sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje.
Iš viso „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys parama iš Europos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“.
Parengiamieji „Harmony Link“ darbai vyksta nuo 2019 metų pradžios. Iki 2020 m. sausio parengta trasos studija Baltijos jūroje, nuo 2019 m. gruodžio pradėti ir intensyviai vykdomi teritorijų planavimo darbai. 2020 m. birželio mėn. pasirašyta sutartis dėl jungties techninių specifikacijų rengimo, spalį – dėl tikslinių konsultacijų techniniais, komerciniais, reguliaciniais klausimais.
„Harmony Link“ bus jau antroji Lietuvos ir Lenkijos sistemas jungianti elektros jungtis. Kartu su 2016 m. įrengta sausumos jungtimi „LitPol Link“ ji leis sinchronizuoti Baltijos šalių elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Parengti Lietuvos elektros energetikos sistemą atjungimui nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų ir veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis žemyninės Europos valstybėmis planuojama 2025 m.
