Kovo 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 14 proc. iki 45,2 Eur / MWh. Toks pat kainų sumažėjimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 37,8 Eur / MWh.
„Toliau šylant orams, jau šeštą savaitę iš eilės mažėja elektros vartojimas, tuo metu elektros generacija Lietuvoje šiek tiek išaugo. Praėjusią savaitę Skandinavijoje padidėjusi vėjo elektros gamyba lėmė kainų mažėjimą visame regione, taip pat ir Lietuvoje. Lietuvoje vėjo generacija išliko stabili ir padengė penktadalį viso šalies poreikio. Po kelias dienas Lenkijoje vykdytos planinės 400 kV oro linijų priežiūros vėl įjungus „LitPol Link“ jungtį, bendras elektros srautas iš Lietuvos padidėjo 55 proc.. Didžiausia šio srauto dalis, 93 proc., buvo nukreipta į Lenkiją“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo šeštą savaitę iš eilės, o lyginant su praėjusią savaitę buvo 1 proc. mažesnis ir siekė 242 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 90 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 43 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 22 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės 4 proc., kitos elektrinės – 11 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę padidėjo 9 proc., gamyba vėjo jėgainėse išliko stabili, šiluminėse elektrinėse gamyba padidėjo 1 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 9 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas didėjo 6 proc.. 22 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 18 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 60 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos didėjo 55 proc.. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 7 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 56 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 33 proc., o Švedijos kryptimi – 3 proc.
