„Iru miestelyje pastatyta jėgainė – naujas sprendimas tiek Estijos energetikos, tiek atliekų valdymo srityse. Jis svarbus ir aplinkosaugine prasme, nes jėgainėje bus sunaikinamos šiukšlės, kurios anksčiau buvo gabenamos į sąvartynus ir juose saugomos“, – sakė jėgainę stačiusios „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Liive.
Jis pridūrė, jog iš šiukšlių išgaunama energija yra ketvirčiu pigesnė nei pagaminta iš gamtinių dujų. „Pigesnė žaliava sumažins šildymo kainas Taline ir Mardu miestuose. Be to, nors jėgainė pastatyta visai neseniai, atliekų administravimo kainos Estijos sąvartynuose jau sumažėjo. Šiukšles naudoti energijos gamybai yra pigiau nei jas saugoti šiukšlynuose“, – teigia S. Liive.
Iru jėgainės naudingumo koeficientas siekia 85 procentus. Tai reiškia, kad deginimo metu ši energijos dalis yra paverčiama elektra ir šilumos energija. Jėgainės elektrinė galia – 17 megavatų (MW), o šiluminė galia – 50 MW.
„Ši jėgainė pagamins galės pagaminti iki 120 gigavatvalandžių elektros energijos per metus. Maždaug tiek, kiek sunaudoja visi Klaipėdos buitiniai vartotojai, – sako nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Artūras Šyvokas. – Estijoje per metus iš viso yra gaminama apie 10 tūkst. gigavatvalandžių elektros energijos, todėl didelės įtakos elektros kainoms ši elektrinė neturės.“
Energijos gamybai naudojama technologija leidžia deginti įvairias atliekas, kurių prieš tai nereikia išrūšiuoti, smulkinti ar jų perrinkti. Nepaisant to, poreikis rūšiuoti atliekas neišnyks, nes jėgainė nepajėgi sudeginti visų šalies šiukšlių. Estijoje į sąvartynus per metus patekdavo apie 300 tūkst. tonų nerūšiuotų atliekų, jėgainėje gali būti sudeginama apie 220 tūkst. tonų.
Veikdama visu pajėgumu Iru jėgainė per valandą galės sudeginti vidutiniškai 27,5 tonos įvairių buitinių atliekų. Tokį kiekį 70 vidutinių namų ūkių išmeta per metus. Per dieną jėgainė sudegins 80 sunkvežimių šiukšlių.
