Rusija galėtų siųsti iki trečdalio daugiau dujų esamais dujotiekiais, pareiškė Fatihas Birolis – Paryžiuje įsikūrusios 30 narių turinčios organizacijos, teikiančios rekomendacijas dėl įperkamos ir tvarios energijos politikos, vykdomasis direktorius.
Tokiu atveju būtų padengta apie 10 proc. kasdienio suvartojimo Europoje – maždaug tiek, kiek, pasak pramonės atstovų, prireiktų norint išvengti didelio dujų trūkumo, jei orai šią žiemą bus šaltesni negu prognozuojama.
„Kalbant apie europietiškas dujas... manome, kad dėl Rusijos elgesio Europos dujų rinkose yra stiprių įtampos elementų“, – per nuotolinę spaudos konferenciją sakė F.Birolis.
Jis pridūrė: „Priešingai nei kitos tiekimą į Europą didinančios tiekėjos vamzdynais, tokios kaip Norvegija, Alžyras ir Azerbaidžanas, „Gazprom“ eksportą į Europą sumažino 25 proc.“ ketvirtąjį ketvirtį, palyginus su padėtimi tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – „nepaisant aukštų rinkos kainų“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžia, kad „Gazprom“ laikosi savo įsipareigojimų pagal ilgalaikes sutartis, o dėl aukštų momentinių dujų kainų kaltina Europą, nusprendusią pereiti prie neprognozuojamo trumpalaikių rinkos kainų nustatymo.
V.Putinas taip pat tvirtina, kad klientai Vokietijoje perpardavinėja rusiškas dujas Lenkijai ir Ukrainai, užuot tenkinę savo šalies rinkos poreikius.
F.Birolį per spaudos konferenciją visgi atsisakė aiškiai pasakyti, kad Maskva savo duju tiekimo strategija siekia padidinti spaudimą Vakarų Europai.
Rusija yra sutelkusi tūkstančius karių netoli kaimyninės Ukrainos sienos ir reikalauja, kad šiai šaliai nebūtų suteikta narystė NATO.
Maskva taip pat nori, kad būtų baigtas neseniai nutiesto dujotiekio „Nord Stream 2“ licencijavimas ir pradėtas gamtinių dujų tiekimas tiesiogiai Vokietijai, aplenkiant kitas šalis. Tačiau šiam projektui priešinasi Ukraina, Lenkija ir JAV.
F.Birolis taip komentavo situaciją: „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien stebimi maži Rusijos dujų srautai į Europą sutampa su padidėjusia geopolitine įtampa dėl Ukrainos. Tiesiog norėjau pabrėžti šį sutapimą.“
Požeminės dujų saugyklos, leidžiančios komunalinių paslaugų įmonėms prireikus patenkinti padidėjusią šilumos ir elektros energijos paklausą, yra užpildytos tik 50 proc., nors paprastai šis rodiklis šiuo metų laikotarpiu siekia 70 procentų.
Taigi, gamtinių dujų kainos sparčiai kyla, tačiau „Gazprom“ tokia komercine galimybe nesinaudoja.
„Tebėra daug neapibrėžtumo kalbant apie kainas ir pasiūlą, o pagrindinė šildymo sezono dalis dar priešakyje“, – pažymėjo TAE vadovas.
Pasak jo, padėtį Europoje lengvina laivais siunčiamos suskystintųjų gamtinės dujos, nors jos ne visuomet pristatomos laiku dėl ilgesnio gabenimo laiko.
F.Birolio teigimu, atsargų išsekimas iš dalies paaiškinamas „Gazprom“ veiksmais, nes bendrovė atsakinga už pusę sukauptų dujų deficito, nors jai priklauso tik 10 proc. Europos saugyklų pajėgumų.
