„Mūsų energetikos sektorius šiandien išgyvena milžinišką transformaciją, ir ateitis priklauso būtent žaliajai, atsinaujinančiai energetikai. Tai ne tik poveikio klimatui klausimas, bet ir Lietuvos atveju – svarbi energetinės nepriklausomybės sąlyga, taigi turime užtikrinti, jog sėkminga vėjo energetikos plėtra vystytųsi dar spartesniais tempais“, – sako konferencijoje dalyvausiantis energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pranešimų ir diskusijų dėmesio centre – Lietuvos energetikos politika ir galimybė iki 2030-ųjų tapti elektros energijos eksportuotoja, šalies elektros energijos sektoriaus transformacija, vėjo energetikos plėtra Baltijos šalyse, taip pat vėjo energetikos patrauklumas ir prieinamumas galutiniams vartotojams. Ypatingas dėmesys šį kartą bus skiriamas vėjo jėgainių jūroje plėtrai ir galimybėms, procedūroms bei rizikoms.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių strategijoje – ambicingi tikslai
Energetikos ministras D.Kreivys neseniai pristatė atnaujintą Lietuvos atsinaujinančių išteklių strategiją, kurioje numatyti dar ambicingesni tikslai: siekiama, kad iki 2030-ųjų sausumoje esančių vėjo elektrinių įrengtoji galia būtų 3,6 GW, o jūroje – 1,4 GW. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių sausumos vėjo elektrinių įrengtoji galia siekia 660 MW, tačiau artimiausiu metu, baigus šiuo metu vystomus projektus, šis skaičius išaugs iki 800 MW.
Taip pat atnaujintoje strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys iki 70 proc. (anksčiau buvo numatyta 45 proc.) suvartojamos elektros energijos, o iki 2045-ųjų – 100 proc., anksčiau šis tikslas buvo numatytas iki 2050-ųjų.
Pasak LVEA direktorės Urtės Daškevičiūtės, šie išsikelti gerokai ambicingesni tikslai siunčia aiškią žinutę – vėjo energetika Lietuvoje yra vienas iš strateginių sektorių siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės.
„Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį fiksavome didžiausią vėjų jėgainių užsakymą Lietuvos istorijoje – pagal šį rodiklį buvome antri Europoje. Tačiau pagal iš vėjo pagaminamos elektros energijos kiekį vis dar atsiliekame nuo Europos vidurkio. Dėl šios priežasties pernai pasiektą rekordą šiemet turėtumėme viršyti, jei norime pasiekti dar ambicingesnius atsinaujinančių išteklių tikslus“, – akcentuoja U.Daškevičiūtė.
Anot jos, siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės ypatingą reikšmę turės ir vėjo jėgainių jūroje plėtra.
„Lietuvoje dar turime sausumos plotų, kur būtų galima statyti vėjo jėgaines, tačiau žvilgsnį reikėtų kreipti jūros pusėn. Tam reikia, kad iki 2024 m. būtų leidžiama startuoti su pirmuoju vėjo jėgainių parku jūroje bei parkų vystytojams būtų suteiktos visos galimybės įsitraukti į projektų vystymą plėtojant jūrinį vėjo jėgainių parką“, – aiškina LVEA direktorė.
Sektoriaus lyderiai susitiks Lietuvoje
Konferencijoje susirinks vėjo energetikos sektoriaus lyderiai ir sprendimų priėmėjai iš visos Europos – nuo politikos formuotojų, projektų vystytojų iki servisų atstovų ir nepriklausomų atsinaujinančios energetikos konsultantų.
„Pranešimus skaitys bei diskusijose dalyvaus LR energetikos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, Klaipėdos uosto atstovai. Laukiama atvykstant ir pranešėjų iš užsienio – Estijos, Belgijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos. Taip pat pasisakys ir privatų verslą reprezentuojantys asmenys“, – vardija U.Daškevičiūtė.
Tarptautinė konferencija kasmet suburia kelis šimtus vėjo energetikos sektoriaus profesionalų bei entuziastų ir yra didžiausia išskirtinai vėjo energetikos sektoriui skirta konferencija šalyje.
