Dėl mažėjančių sąnaudų, skatinamosios vyriausybių politikos ir technologijų proveržių į šių pajėgumų didinimą gali būti investuota net 1 trln. JAV dolerių (900 mlrd. eurų), pažymima TEA parengtame metiniame šio švarios energijos šaltinio vertinime.
Vykstant perėjimui prie didesnio vėjo energijos gamybos, turėtų pirmauti Europos Sąjunga ir Kinija. Vien Europoje jūros vėjo energijos gamybos pajėgumas iki 2040 metų turėtų padidėti nuo 20 iki 130 gigavatų. Atliekant šiuos skaičiavimus, buvo remtasi dabartine politika ir kainomis.
Tačiau TEA prognozuoja, jog ES pajėgumas galėtų padidėti iki 180 gigavatų, jeigu valstybės narės pasiektų savo anglies dioksido poveikio neutralumo tikslus.
Kinijos pajėgumas iki 2040 metų, kaip prognozuojama, padidės nuo dabartinių 4 gigavatų iki 110 gigavatų. Be to, Kinija aplenks Didžiąją Britaniją ir pirmaus pasaulyje pagal jūrinių vėjo turbinų skaičių.
Jūros vėjo jėgainėms šiuo metu tenka tik 0,3 proc. pasaulio energijos gamybos, tačiau TEA prognozuoja, jog tai palaipsniui pasikeis.
Agentūra taip pat teigia, jog energetikos bendrovėms reikia kurti didesnes ir veiksmingesnes turbinas, kurios jūros vėjui, kaip energijos šaltiniui, leistų konkuruoti su gamtinėmis dujomis ir sausumos vėju.
