2023 m. balandžio 7 d. sprendimu Teismas atmetė „Rafako“ subrangovės „Hotrema“ reikalavimus priteisti iš VKJ daugiau kaip 64 tūkst. eurų sumą už į statybvietę pristatytas medžiagas.
„Džiaugiamės šio ir prieš tai buvusių teismų, nagrinėjusių analogiškas bylas, nuosekliais sprendimais, kurie visi patvirtina mūsų poziciją, kad ne VKJ, bet Lenkijos įmonė „Rafako“ yra atsakinga už atsiskaitymą su biokuro jėgainės projekte dirbusiais subrangovais“, – sako VKJ vadovas Mantas Burokas.
Teismas sprendime pripažino, kad ieškinys turėjo būti pareikštas ne VKJ, o Lenkijos įmonei „Rafako“, kurios pareiga visiškai atsiskaityti su subrangove „Hotrema“ įtvirtinta subrangos sutartyje. Teismas vertino, kad „Hotrema“ turi teisę reikšti reikalavimą „Rafako“ pagal Lenkijos teisę.
Be to, Teismas pažymėjo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai jau yra išnagrinėję ne vieną bylą pagal „Rafako“ subrangovių ieškinius VKJ, kuriose „Rafako“ subrangovių ieškiniai VKJ taip pat buvo atmesti, ir kuriose priimti sprendimai yra precedentai ir negali būti nemotyvuotai ignoruojami.
2020 m. pabaigoje VKJ buvo priversta nutraukti sutartį su biokuro įrenginius stačiusia generaline rangove „Rafako“, nes ši dėl restruktūrizacijos tapo nepajėgi projekto įgyvendinti finansiškai ir techniškai. Dalis „Rafako“ subrangovų nepagrįstai siekė iš Lenkijos bendrovės neatgautas lėšas atgauti tiesiogiai iš VKJ, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.
Jėgainėje energija jau nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, 2023 m. kovo mėnesį pradėti biokuro jėgainės karštieji bandymai. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis
