„Vėjo energetikos plėtra Lietuvą klampina į priklausomybę nuo Rusijos ir mažina galimybes atsijungti nuo BRELL sistemos, o tuo pačiu ir užkirsti kelią Astravo AE elektros patekimui į Lietuvos energetinę sistemą ir rinką“, –pareiškė A.Kubilius.
Negi kiekvienas ūkininkas, pasistatęs vėjo jėgainę, pasitarnauja Rusijai ir ne didina, o mažina Lietuvos energetinę nepriklausomybę? A.Kubiliaus pareiškimas sutapo su pirmojo valstybės įmonės „Lietuvos energijos“ vėjo jėgainių parko atidarymu Jurbarko rajone. Ar iš tiesų dabartinė valdžia vykdo Rusijai palankią atsinaujinančios energetikos politiką?
15min susisiekė su A.Kubiliumi ir paprašė paaiškinti, kuo remiantis daroma tokia išvada. Savo teiginį politikas pagrindė energetikos ministro Roko Masiulio žodžiais, nuskambėjusiais tarptautinės konferencijos, skirtos Astravo atominės elektrinės keliamoms grėsmės aptarti, metu.
„Sustiprinus jungtis su Vakarais, mes galėtume jaustis žymiai ramiau. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti žaliosios energetikos plėtrą ir vėjo energetikos statybą. Europos Sąjunga padengia dalį kaštų, vėjo energetika su kaštų padengimu yra konkurencinga rinka.
Bet šiuo metu didžiąją dalį rezervų sisteminių paslaugų mes gauname iš Baltarusijos, per Baltarusiją iš Rusijos. Jei norime sistemines paslaugas (kurios yra būtinos, plėtojant vėjo ir saulės energetiką – A.Kubiliaus pastaba) perkelti ant kitų linijų, turime energetines jungtis stiprinti pirmiausia su Lenkija.
Jei manęs paklaustų, koks didžiausias darbas dabar yra energetikoje, tai – antra jungtis su Lenkija ir sinchronizacija su kontinentine Europa. Tokiu būdu išsprūsime iš Rusijos glėbio ir jau patys galėtume savo energetikoje tvarkytis 100 procentų ir vystyti žaliąją energetiką, kuri kuo toliau, tuo labiau bus konkurencinga. Bet dabar kiekvienas mūsų pastatytas vėjo malūnas teoriškai didina mūsų priklausomybę nuo Rusijos“, – A.Kubiliaus tekste cituojamas R.Masiulis.
Paklaustas, ar bandė tikrinti energetikos ministro teiginių pagrįstumą, A.Kubilius atsakė, kad ministras tai kartoja ne pirmą kartą. Be to, tą patį sako ir kiti ekspertai.
15min susisiekė su Energetikos ministerija. Ministro patarėjas Mantas Dubauskas nurodė, kad R.Masiulio žodžiai ištraukti iš konteksto, o A.Kubiliaus daromos išvados gali klaidinti.
Pasikalbėję su dar keliais energetikos ekspertais galime pateikti tokias išvadas:
1. A.Kubilius kritikuoja savo vyriausybės sprendimą.
Vėjo elektrinių galios didinamos pagal įstatymą, kuris buvo priimtas 2011 m. valdant konservatorių vyriausybei ir energetikos ministro pareigas einant Arvydui Sekmokui. Įstatyme numatyta, kad bus remiama 500 megavatų elektros gamyba iš vėjo jėgainių. Kvotos jau beveik baigtos dalinti.
Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Aisčio Radavičiaus, šiuo metu instaliuoti 492 megavatai. „Liko paskutinis projektas šalia Anykščių“, – 15min teigė pašnekovas, jis pridūrė, kad per penkerius metus atpigus gamybai iš vėjo gaunamos elektros kaina krito daugiau nei ketvirtadaliu, todėl į ją aktyviai investuoja tiek latviai, tiek estai.
2. Kruonio ar Elektrėnų pajėgumų visiškai užtenka visų vėjo jėgainių subalansavimui.
R.Masiulis iš tiesų kalba apie rezervines galias iš Baltarusijos ir Rusijos. Paprastai tariant, Lietuva turi turėti šaltinį, iš kurio elektros energija būtų gaunama sutrikimų atvejais. Šalis negali likti be elektros, be to, staigus elektros energijos tiekimo nutraukimas gali sugadinti visą elektros tiekimo sistemą.
Be tokių pajėgumų neįmanoma integruotis į Vakarų elektros sistemą, nes visa sistema privalo veikti patikimai. Šiuo metu Lietuvai Baltarusija, o per ją Rusija yra pagrindinis rezervinių galių šaltinis.
Svarbu suprasti, kad šios rezervinės galios naudojamos kaip tik didelių elektros generavimo šaltinių patikimumui užtikrinti – pavyzdžiui, termofikacinių elektrinių, kurių uždarymą savo tekste kritikuoja A.Kubilius.
Kalbant apie vėjo jėgaines, čia taip pat veikia balansavimo sistema. Vėjas nėra pastovus, todėl tik vėjo energija pasitikėti negalima. Nustatyta dalis nuo vėjo jėgainių generuojamos elektros energijos turi būti pagaminama įprastu būdu.
Ekspertų ir Energetikos ministerijos vertinimu, tiek Kruonio, tiek Elektrėnų pajėgumai gerokai didesni, nei reikia tokiam balansavimui, todėl naujos vėjo jėgainės tiesiogiai priklausomybės nuo Rusijos nedidina.
Be to, papildomas rezervines galias galima pirkti iš Latvijos ir Estijos. Lietuva turi elektros jungtis su Vakarų Europa, tačiau šiuo metu jos naudojamos elektros energijai iš biržos pirkti. Teoriškai, jas irgi būtų galima panaudoti rezerviniams pajėgumams. Ateityje, kai jungčių bus daugiau, tai ir turėtų įvykti.
3. Vėjo elektros jėgainės ne mažina, o didina energetinę nepriklausomybę, nes taip mažinamas elektros importas iš Baltarusijos ir Rusijos.
Paprastai tariant, galintis pasigaminti pats visada bus labiau nepriklausomas, nei turintis vienintelį pasirinkimą – pirkti iš kito.
Kol kas Lietuvoje veikiančio vėjų jėgainių parko pajėgumai menki, bet iš Baltarusijos ir Rusijos perkamos elektros energijos kiekiai mažėja, nes jos daugiau nuperkama per biržą iš kitų šalių.
Tiek energetikos ministras, tiek ekspertai pabrėžia būtinybę didinti vidaus elektros generavimo pajėgumus, kurie šiais metais mažėjo. Vėjo jėgainės padeda tai daryti.
Beje, karo ar kitomis ekstremaliomis sąlygomis, kai nutraukiamas centralizuotas elektros tiekimas, būtent saulės ar vėjo jėgainės gali užtikrinti vietinį elektros generavimą.
Patikrinta 15min
