Generalinis Klaipėdos jūrų uosto direktorius Arvydas Vaitkus, atgaivinęs tilto į Kuršių neriją idėją, 15min.lt pasakojo, kad pradėjęs veikti SGD terminalas nedidele dalimi prisideda prie laivybos intensyvėjimo Klaipėdos uoste.
Turint omenyje, kad kitais metais numatyta tik 5-6 dujovežio atplaukimai į Klaipėdos uostą, negalima teigti, kad keltų darbas gali sutrikti tik dėl SGD veiklos, – sakė A.Vaitkus.
Spalį į uostą atplaukė laivas-saugykla „Independence“ ir dujovežis „Golar Seal“. Abiem atvejais, pasak A.Vaitkaus, buvo sustabdyta po vieną Naujosios Smiltynės perkėlos keltų reisą.
„Toks sutrikimas gana nežymus, mat žiemos sezono metu keltai kursuoja kur kas rečiau nei vasarą. Turint omenyje, kad kitais metais numatyta tik 5-6 dujovežio atplaukimai į Klaipėdos uostą, negalima teigti, kad keltų darbas gali sutrikti tik dėl SGD veiklos“, – sakė A.Vaitkus.
Tačiau, pasak jo, keltų darbas gali strigti.
Laivyba tik intesyvės
Keltų darbas gali strigti dėl intensyvesnės laivybos. A.Vaitkaus teigimu, kasmet Klaipėdos uosto krovos apimtys didėja 7-8 proc.
„Prognozuojama, kad į Centrinį Klaipėdos terminalą, esantį prie II Smiltynės, atplauks vis daugiau laivų, kurių apsisukimo ratas kaip tik įrengtas ant keltų laivybos maršruto. Laivyba intensyvės ir atidarius „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centrą, į kurį pradės plaukioti didieji okeaniniai laivai. Apie naujus pajėgumus nuolat kalba kitos pietinės dalies kompanijos, ypač dideli pokyčiai numatomi Malkų įlankoje. Tad keltų darbas neišvengiamai gali sutrikti“, – sakė A.Vaitkus.
Taip jis prieina iki minties, kad reikalingas tiltas į Kuršių neriją. O aplinkosaugininkų nerimą atremia sakydamas, kad tiltas ir viešojo transporto populiarinimas kaip tik gali prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Transporto išmetami teršalai sukelia klaipėdiečių kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligas, ir būtent tiltas ar tunelis lemtų sumažėjusią transporto priemonių keliamą taršą ir triukšmą.
Aplinkosaugininkų tokie argumentai neįtikina.
Kas norės, tas važiuos
Per metus keltais į Kuršių neriją yra perkeliama apie 650 tūkst. automobilių, kurių 520 tūkst. – vasarą. Aplinkosaugininkai nerimauja, kad tiltas į Kuršių neriją smarkiai padidintų transporto srautus į Neringą.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistas Romas Pakalnis pabrėžė, kad, pastačius tiltą į Neringą, automobilių antplūdis išaugs.
„Kuršių nerija yra labai maža, ten nėra, kur važiuoti dideliam automobilių skaičiui. Jeigu mes jau matome, kaip Palanga vasarą užkemšama automobiliais, tai ar mes norime tą patį padaryti Kuršių nerijai?” – 15min.lt sakė jis.
Didesni automobilių srautai turėtų neigiamos įtakos gamtai, o Kuršių nerija yra įrašyta į pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinis kraštovaizdis, todėl ją „reikia saugoti, o ne planuoti agresyvias investicijas“.
Kokio dydžio galėtų būti ta R.Pakalnio vadinama agresyvi investicija, kol kas nėra suskaičiuota.
„Manome, kad toks projektas galėtų būti įgyvendintas viešosios ir privačiosios partnerystės (PPP) dėka ir tikrai būtų nesudėtinga surasti tinkamus finansuotojus. Tai reiškia, kad šiam projektui nereikėtų valstybės pinigų, o už pravažiavimą mokėtų tik tie, kurie tuo statiniu naudotųsi. Kokia jungtis būtų priimtiniausia, turėtų atsakyti šiuo metu rengiama judrumo studija“, – sakė A.Vaitkus.
Kas reguliuoja transporto srautus?
Galbūt smarkiai apmokestinus važiavimą per tiltą, automobilių srautai į Kuršių neriją žymiai neišaugtų?
Tai yra gražus pažadas jaunai mergaitei apyaušry, – taip R.Pakalnis vadina pažadą stabdyti transporto srauto augimą mokesčiais.
„Tai yra gražus pažadas jaunai mergaitei apyaušry. Kai bus tiltas, tai bus ir jėgos, kurios privers maksimaliai jį naudoti. Pastatėme tiltą, investavome. Kam tiltą pastatėte? Tam, kad būtų, kaip įvažiuoti, o jūs dabar pinigais apmokestinsit. Faktiškai sureguliuot bus neįmanoma, netikiu galimybe sureguliuoti kokiais nors mokesčiais ar draudimais. Galima uždrausti įvažiavimą, jeigu yra viršijamas automobilių skaičius, bet to nebus. Nėra Lietuvoje tokios jėgos“, – sakė R.Pakalnis.
Tačiau A.Vaitkus laikosi visai kitokios nuomonės. Pasak jo, ne keltai dabar reguliuoja transporto srautus, o apmokestinimo sistema.
„Važiavimas tiltu ar tuneliu, kaip ir kėlimasis keltu, manyčiau, turi būti mokamas. Be to, būtinai vertėtų apsvarstyti variantus, kad kuo daugiau žmonių į Kuršių neriją vyktų ne savo, bet visuomeniniu transportu – pvz. ekologiškais autobusais. Taip išspręstume transporto keliamos taršos problemas“, – sakė jis.
O R.Pakalnis siūlo skatinti vandens transportą ir nebesvajoti apie tiltą, kurio nėra Kuršių nerijos planavimo dokumentuose.
Negalėtų įrodyti, kad nepakenktų Kuršių nerijai
„Reikia vandens transportą skatinti. Reikia sėsti į katerį, į laivą iš Kauno ir važiuoti į Kuršių neriją. Reikia iš Klaipėdos uosto sėsti į katerį ar nedidelį kokį laiviūkštį ir plaukti į Nidą, Juodkrantę. Tai neturės tokios neigiamos įtakos, kokią gali turėti tiltas“, – sakė R.Pakalnis.
Jis rengė suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos ir eksploatavimo poveikio Kuršių nerijos nacionaliniam parkui planą, todėl tikina žinąs, ką sako – įrodyti, kad tiltas neturės neigiamos įtakos Kuršių nerijai, yra neįmanoma.
„Jeigu nutartume, kad labai jau norime tiltą statyti, reikėtų pagal tarptautinę metodiką parengti įrodymus, kad šitas tiltas neturės neigiamos įtakos Kuršių nerijai. Aš tokio įrodymo negalėčiau niekaip pateikti. Kalbu kaip šiek tiek žinantis situaciją. (...) Pateikti argumentus, kad Kuršių nerijai neturės neigiamos įtakos tiltas, nematyčiau šansų. Šiaip jau kiekvieno žmogaus veikla turi neigiamo poveikio aplinkai. Jeigu šeimininkė rytą atsikėlusi kepa blynus savo virtuvėj, tai jau ir tas kepimas turi neigiamos įtakos. Visada reikia sverti gaunamą naudą ir daromą žalą“, – sakė jis.