Apie tai pranešė Ventspilio meras ir Ventspilio uosto valdybos pirmininkas Aivaras Lambergsas. Jis pats linkęs pritarti tokiam bendradarbiavimui, tačiau tam prieštarauja Latvijos Užsienio reikalų ministerija, rašo Latvijos žiniasklaida.
Prašo tik pasaugoti už 14 mln. eurų
Apeliuočiau į Latvijos buvimą Europoje ir kad jie turi veikti europietiškai – ignoruoti tokį pasiūlymą, – mano V.Poderys.
Tiesa, pajamos iš to nebūtų didelės. Pasak Ventspilio mero, tai atneštų 25 mln. eurų pajamų šalies ekonomikai. A.Lambergsas atkreipė dėmesį, kad tokiam bendradarbiavimui priešinasi Latvijos užsienio reikalų ministerija. Pagal pasiūlytą planą, Ventspilis galėtų priimti dujotiekio vamzdžius, kurie yra reikalingi statybai, juos saugoti uosto terminaluose ir garantuoti, kad jie bus pristatyti į jų tiesimo vietą.
Tiesa, dabar terminalai yra nepakankami, kad saugotų didelį kiekį vamzdžių. Tačiau „Nord Stream 2“ projekto rengėjai pasiūlė investuoti 14 mln. eurų į krovinių terminalo plėtrą, vėliau tai būtų padovanota Latvijai.
Meras: jei mūsiškiai neleis – prašysim kompensacijos
Tokiam sprendimui turėtų pritarti Ventspilio uosto valdyba. Pasak uostamiesčio mero, keturi iš aštuonių valdybos narių yra ministerijų atstovai, o URM prieštarauja tokiai sutarčiai.
„Todėl jiems gali duoti komandą nepalaikyti šio projekto. Jeigu projektas nesulauks palaikymo, tai tikiuosi, kad Ventspilis, kaip ir Švedija, gaus kompensaciją – ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų“, – rėžė A.Lambergsas.
Jo neoficialiomis žiniomis, vienam Švedijos uostui taip pat neleista prisidėti prie rusų pasiūlymo, tačiau už tai uostas gavo 10-20 mln. eurų kompensaciją iš valstybės.
V.Poderys: latviai turėtų ignoruoti pasiūlymą
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys vertina, kad Latvija turėtų solidariai laikytis su Rytų Europos valstybėmis ir pasiūlymą ignoruoti.
„Jei mes, europiečiai, kuriame energetinę sąjungą ir veikiame kaip vienas kumštis, turime paisyti vieni kitų interesų. Ir Lenkija, ir kitos šalys yra pareiškę, kad statant „Nord Stream 2“ yra pažeidžiami jų interesai. Aš jau nekalbu apie Ukrainos reikalus“, – sako V.Poderys.
Anot jo, Lietuvos pozicija – nepalaikyti tokio projekto.
„Aš asmeniškai dėl projektų, kurie susiję su „Nord Stream“, laikausi tos pozicijos, kuri yra ir Lietuvos – Lietuva yra įsijungusi į Lenkijos institucijų iškeltą bylą prieš Europos Komisiją. Kitaip sakant, apeliuočiau į Latvijos buvimą Europoje ir kad jie turi veikti europietiškai – ignoruoti tokį pasiūlymą“, – priduria V.Poderys.
V.Poderys taip pat aiškina, kad „Nord Stream“ projektais iš esmės apeinama Vidurio ir Rytų Europa ir siekiama priešingų tikslų, nei deklaruoja ES.
Politinis projektas
Dujotiekis „Nord Stream 2“ planuojamas baigti 2019 metais. Jis tiesiamas Baltijos jūros dugnu, šalia jau nutiesto „Nord Stream“. Juo pumpuojamos dujos iš Rusijos į Vokietiją, iš kurios toliau patenka toliau į Vakarų Europą. Per metus „Nord Stream 2“ ketina pumpuoti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų ir tai padvigubins dabartines apimtis.Europos Komisija yra anksčiau pareiškusi, kad tai yra politinis, o ne ekonominis projektas, siekiant apeiti Ukrainą.
„Savo esme tai yra Vidurio ir Rytų Europos šalių apėjimas. O ką sako ES – dėsim visas pastangas, kad energetikos šaltiniai ir energetinių resursų keliai būtų diversifikuoti – kad jų būtų kuo daugiau ir iš įvairiausių krypčių. Statant „Nord Stream 2“ daroma lygiai atvirkščiai, šaltiniai koncentruojami“, – aiškina Energetikos komisijos pirmininkas V.Poderys.
„Gazprom“ yra numačiusi, kad „Nord Stream 2“ turėtų būti pradėtas tiesti 2018 metų balandžio 1 dieną. 2015 m. rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.