„Trečią ketvirtį iš eilės stebime Lietuvos vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių elektrinėse pagamintos elektros energijos kiekio augimą. Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, atsinaujinančių išteklių elektrinių generacija padidėjo beveik dešimtadaliu.
Šiam pokyčiui daugiausia įtakos turėjo beveik dvigubai išaugęs elektros, pagamintos saulės jėgainėse, kiekis. Bendrai per ketvirtį daugiau nei pusė Lietuvoje pagamintos elektros energijos – 53 proc. – buvo iš atsinaujinančių išteklių“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Donatas Matelionis.
Pasak D.Matelionio, atsinaujinančių išteklių energijos gamyba augo dėl gyventojų ir verslo investicijų į saulės elektrines. Išaugus jų skaičiui ir įrengtai galiai, šių metų trečiąjį ketvirtį elektros energijos gamyba saulės elektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 84,9 proc. iki 0,117 TWh.
Dėl didesnio vandens lygio augo ir elektros energijos gamyba hidroelektrinėse – 13,7 proc. iki 0,077 TWh. Vėjo elektrinių gamyba išliko panaši, ji padidėjo 0,6 proc. iki 0,268 TWh, o šiluminių elektrinių gamyba, palyginti su praėjusiais metais, nukrito 22,6 proc. iki 0,345 TWh – šį pokytį daugiausia lėmė rekordiškai išaugusios dujų kainos.
Bendrai atsinaujinančių išteklių elektrinės pagamino 0,511 TWh elektros energijos – 7,9 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Tai sudarė 53,2 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos. Palyginti, praėjusiais metais atsinaujinančių išteklių elektros energija sudarė 45,1 proc. visos šalies elektros gamybos.
Liepos–rugsėjo mėnesiais visos šalies elektrinės pagamino 0,962 TWh elektros energijos. Tai yra 8,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Elektros suvartojimas mažėjo
Galutinis elektros energijos suvartojimas 2022 m. trečiąjį ketvirtį siekė 2,626 TWh, tai yra 4,2 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Paslaugų srityje elektros energijos vartojimas susitraukė 4,0 proc. iki 0,826 TWh, pramonėje – 6,0 proc. iki 1,065 TWh. Gyventojai per ketvirtį suvartojo 0,722 TWh elektros energijos, 0,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
„Bendras elektros suvartojimo skaičiaus kritimas labiausiai susijęs su išaugusiomis elektros kainomis rinkoje. Kaip matome iš vartojimo skaičių pagal sektorius, pirmiausia elektros energiją taupyti pradėjo verslas, tuo metu gyventojai bendrai elektros vartojo beveik tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Vis dėlto, duomenys rodo, kad ši situacija pasikeitė ketvirčio pabaigoje, kai elektros energijos kainos rugpjūtį pasiekė piką: gyventojai taip pat pradėjo taupyti ir jau rugsėjį elektros suvartojo 5,2 proc. mažiau, nei tą patį mėnesį prieš metus“, – sako D. Matelionis.
Bendras elektros energijos poreikis, t. y. galutinis suvartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 2,948 TWh ir buvo 6,0 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
Importo, eksporto pokyčiai
Per trečiąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą buvo importuota 2,569 TWh elektros energijos. Tai yra 3,5 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo importuotos 2,662 TWh.
Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais šalis eksportavo 0,583 TWh elektros energijos. Tai yra 1,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai eksportas siekė 0,576 TWh.
Didžiausias importo augimas buvo iš Estijos (143,9 proc.) ir Švedijos (51,5 proc.). Labiausiai eksportas mažėjo į Švediją (69,3 proc.) ir Estiją (33,1 proc.).