„Nors formaliai „Nord Stream 2“ pristatomas kaip komercinis projektas, jis iš tiesų yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas. Projektu „Nord Stream 2“ nesiekiama diversifikuoti dujų tiekimo šaltinių. Projekto tikslas – pagilinti ES, ypač Vidurio ir Rytų Europos šalių, energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir taip išlaikyti pažeidžiamumą“, – teigiama sekmadienį Vilniuje pasirašytame Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos parlamentų vadovų Viktoro Pranckiečio, Mareko Kuchcinskio ir Inaros Mursniecės laiške Europos parlamentų vadovams.
Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras nutarė kol kas šio laiško nepasirašyti, teigdamas, kad reikia labiau įsigilinti į jo turinį.
Tuo metu jį remia ir padėti savo parašą planuoja Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovas Andrijus Parubijus.
„Tas dokumentas gimė labai greitai. Galime pasidžiaugti, kad ir Lenkija pritarė dėl „Nord Stream 2“ statybų nereikalingumo arba nebūtinumo, kad tai yra politinis projektas, ne ekonominis, galintis kenkti Europos Sąjungos energetinei“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė V.Pranckietis.
Vilniuje viešintis Lenkijos Seimo vadovas M.Kuchcinskis teigė, kad trijų parlamentų vadovų balsai bus girdimi labiau, nei pavieniai. Jis pabrėžė, kad reikšdami nuogąstavimus dėl pradedamo plėtoti projekto Lietuva, Latvija, Lenkija rūpinasi ir savo regiono, ir visos Europos Sąjungos saugumu.
„Mes norime su visais bendradarbiauti, bet mums svarbu, kad nebūtų pamirštas ir mūsų saugumas – Baltijos valstybių ir Lenkijos“, – sakė jis.
Laiške teigiama, kad energetinis saugumas yra pagrindinis veiksnys, siekiant vieningos ir klestinčios Europos, todėl būtina investuoti į jos infrastruktūrą, ypač dujų jungtis ir papildomus dujotiekius, leisiančius skatinti gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairovę.
„Jeigu vamzdynas bus nutiestas, projektas „Nord Stream 2“, kaip ir bet kuris kitas infrastruktūros projektas, privalo būti įgyvendinamas visapusiškai laikantis ES teisės, ypač trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio nuostatų“, – rašoma laiške.
Jame taip pat raginama skubiau priimti ES Dujų direktyvos pakeitimus ir juos perkelti į nacionalinę teisę, kad būtų taikomas vienodas požiūris į gamtinių dujų importo iš trečiųjų šalių į ES rinką infrastruktūrą.
„Į projektą „Nord Stream 2“ reikia žvelgti iš platesnės šiandienos perspektyvos, atsižvelgiant į Rusijos informacinį ir kibernetinį priešiškumą bei karinę agresiją“, – rašoma dokumente.
„Nord Stream 2“ vystytojai siekia, kad dujotiekis eitų Baltijos jūros dugnu ir prieš pasiekdamas Vokietiją kirstų Danijos teritorinius vandenis.
1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš šešerius metus. Pagal Rusijos dujų giganto „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, inicijuotą „Nord Stream 2“ projektą šio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, ir tam aktyviai ruošiamasi – tiesiami aprūpinimo dujotiekiai Rusijoje, siekiama leidimų Vokietijoje.
Vienintelis projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
Už klimato politiką ir energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Miguelis Arias Canete pernai yra pareiškęs, kad „Nord Stream 2“ neatitinka ES energetikos politikos tikslų.
Dujotiekio rėmėjai teigia, kad jis leis Europoje atpiginti dujas.
