TEA perspėja apie riziką, susijusią su šių grandiozinių energetikos projektų finansavimu. Antradienį išleistame leidinyje „World Energy Outlook 2015” TEA ekspertai išskiria naujų dujotiekių statybai nepalankius veiksnius – pigią žaliavų kainą ir tarptautines sankcijas, dėl kurių Rusijos bendrovėms uždrausta skolintis Vakarų rinkose.
TEA perspėja, kad finansavimo iš Rusijos vidaus resursų vargu ar užteks.
Savo ruožtu TEA perspėja, kad finansavimo iš Rusijos vidaus resursų vargu ar užteks.
Patys „Gazprom“ atstovai nuo komentarų susilaikė.
Šiuo metu Rusijos dujų rinkos monopolistas ruošiasi įgyvendinti tris į eksporto rinkas nukreiptus projektus – dujotiekį „Sibiro jėga“, kuriuo per metus į Kiniją turėtų tekėti 38 mlrd. kubinių metrų dujų, „Šiaurinį srautą 2”, kurio planuojamas pralaidumas 55 mlrd. kubinių metrų, ir kuriuo dujos būtų tiekiamos Vakarų Europai bei galiausiai „Turkišką srautą“ – alternatyvą EK sukliudytam „Pietų srauto“ projektui.
„Turkišku srautu“ būtų galima patiekti 63 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių vien tik Turkijos vidaus poreikiams atitektų 14 mlrd. kubinių metrų. Tiesa, pastarasis projektas šiuo metu yra pristabdytas, nes Turkija iki šiol nepasirašė galutinio susitarimo.
Svarbu pažymėti, kad vien tik į „Turkiško srauto“ paruošiamuosius darbus jau investuota 17 mlrd. dolerių.
Banko „Uralsib“ analitikas Aleksejus Kokinas tikina, kad „Gazprom“ privalės atsisakyti vieno iš trijų savo projektų.
„Bus pastatyti daugiausiai du dujotiekiai“, – tikino A.Kokinas. Jis taip pat pažymėjo, kad „Gazprom“ teks atsisakyti savo planų statyti suskystintųjų gamtinių dujų gamyklas.
Energetikos agentūros „Rusenergy“ bendradarbis Michailas Krutichinas taip pat laikosi nuomonės, kad šalies dujų milžinės padėtis nepavydėtina.
M.Krutichino teigimu, pagrindinė problema yra ta, kad visų trijų dujotiekių projektai buvo pagrįsti ne komercine nauda, o politinėmis ambicijomis, kurių viena pagrindinių buvo atsikratyti Ukrainos, kaip tranzito šalies.
„Gazprom“ veikia kaip politinė kompanija, vienu metu pradedanti keletą milijonų vertės projektų, bet nesanti tikra dėl jų komercinės sėkmės. Taip ir susiformavo bloga monopolisto finansinė padėtis“, – paaiškino M.Krutichinas.
