Kai praėjusį trečiadienį į Briuselį rinkosi „Nord Stream 2“ projekto priešininkai tartis, ką daryti, „Gazprom“ atstovas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis buvo ką tik palikęs Europos sostinę. Išvakarėse Briuselyje su „draugišku vizitu“ jis aplankė Europos Komisijos vadovą Jeaną-Claudeą Junckerį.
Negana to, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris, praėjusį savaitgalį viešėdamas Japonijoje, pareiškė, kad Rusiją vėl reikėtų priimti į vadinamąją aštuonių grupę (G8), dabar virtusia G7. Tiesa, tam Maskva turi įgyvendinti 2 sąlygas.
Suprasti akimirksniu
- Šalia jau veikiančio dujotiekio Baltijos jūroje bus tiesiamas dar vienas
- Jį nutiesus rusiškų dujų tranzitas į Europą per Ukrainą nutrūks
- Vokietija palaiko šį projektą, nes jame dalyvauja šiso šalies bendrovės
- Baltijos ir Rytų bei Vidurio Europos šalys priešinasi labiausiai
- Rusijos atstovai teigia, kad dujų Europai reikės ir ateityje
Tai tik parodo, kad „Gazprom“ ir Kremlius šiame projekte – vienu žingsniu toliau nei visa likusi Europa.
Ukrainiečiai: tai Trojos arklys
„Tai Trojos arklys Europoje. Netikėkite „Gazprom“ pažadais, kad tai yra ekonominis, o ne politinis sprendimas. Nutiesus antrąjį dujotiekį Ukraina bus visiškai išjungta iš tranzito, o tai reiškia, kad dujos bus tiekiamos per Vokietiją“, – Europos Parlamente Briuselyje perspėjo Ukrainos valstybinės dujų ir naftos bendrovės „Neftogas“ vadovas Andrijus Koboljevas.
Briuselyje praėjusią savaitę pirmą kartą susitiko ES šalių, taip pat Ukrainos atstovai aptarti būsimo „Nord Stream 2“ projekto.
Briuselis ilgai trypčiojo prie šio klausimo, nes už šį projektą garsiausiai pasisako Vokietija. Būtent šios šalies bendrovės – E.ON, BASF ir „Wintershall“ žada dalyvauti naujo dujotiekio tiesime. Jos turės po 10 procentų akcijų konsorciume. Dar po tiek pat turės Nyderlandų „Shell“ ir Prancūzijos ENGIE.
„Gazprom“ dalis projekte – 50 proc., tačiau neabejojama, kad Rusijos valstybinis koncernas čia grieš pirmuoju smuiku. Paskaičiuota, kad šis projektas kainuos apie 8 milijardus eurų.
„Gazprom“ jau gundo ir Lenkiją
Dujotiekiu būtų pumpuojamos dujos į Vokietiją ir toliau į Vakarų Europą Baltijos jūros dugnu. Planuojama, kad dujos naujuoju vamzdynu pradės tekėti jau 2019 metais, o jis bus tiesiamas šalia jau veikiančio „Nord Stream“.
Ukraina dėl to per metus netektų mažiausiai 2 milijardų JAV dolerių. Manoma, kad Rusija šį projektą stumia būtent dėl to – ji nori visiškai išstumti Ukrainą iš tranzito. Ekonomiškai nukentėtų ir Lenkija.
Beje, iki šiol mūsų kaimynė buvo stipri projekto priešininkė. Tačiau praėjusią savaitę pasirodė žinių, kad Lenkija greičiausiai gaus dujų iš „Nord Stream 2“. Taip spaudos konferencijoje pranešė „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančios bendrovės „Wintershell“ atstovai.
Netrukus bus aišku, kaip tai paveiks Lenkijos poziciją.
„Kur jūs čia matote ekonominį projektą? Pirmasis „Nord Stream“ dujotiekis apkrautas tik 50 procentų, tad kam reikia antrojo? Tam, kad Ukraina būtų visiškai pašalinta iš tranzito“, – piktinosi A.Koboljevas.
„Gazprom“ jau anksčiau viešai pripažino, kad nutrauks dujų tranzitą per Ukrainą 2019 metų pabaigoje. Šiuo metu veikiantis „Nord Stream“ buvo atidarytas 2011 metais.
Rusų atstovas: dujų jums dar reikės
Į Europos Parlamente vykusią konferenciją „Nord Stream“ konsorciumas atsiuntė tik komunikacijos direktorių Ulrichą Lisseką.
„Tai ekonominis, o ne politinis projektas. Europa atsisako anglies, o atominės energetikos ateitis irgi neaiški, tad kas bus energijos šaltinis? Dujos. O su nauju dujotiekiu bus dar didesnis pasirinkimas“, – kalbėjo komunikacijos vadovas.
Jis esą atvežė garantiją, kad Baltijos jūra nenukentės dėl dar vieno dujotiekio. „Į saugumą jau investavome per 100 milijonų eurų. Aš pats esu geografas, ir puikiai žinau, kodėl Baltijos jūrai yra taip svarbu aplinkosauginiai klausimai“, – teigė komunikacijos vadovas, iki šiol dirbęs žurnalistu.
Jis teigė, kad dujų rinka šiuo metu yra visiškai laisva – kas kur nori, ten ir perka. Todėl, pasak jo, „Gazprom“ konkuruos su kitais tiekėjais.
Briuselis kaip visada – tik sunerimęs
Trojos arklys Briuselyje tik dabar pradeda kelti rimtų abejonių, nors ir anksčiau pareigūnai tik išreikšdavo nerimą. Panašiai kalbėta ir trečiadienį Europos Parlamente.
„Šis projektas nepadidins diversifikacijos, bet padidins priklausomybę nuo vieno šaltinio“, – perspėjo ES Tarybos Transporto, telekomunikacijų įr energetikos direktorato vadovas Didier Seeuws.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už energetikos sąjungą Marošas Šefčovičius irgi kritiškas.
„Projektas „Nord Stream 2“ gali sumažinti dujų tiekimo koridorių skaičių, kelti grėsmę dujų tranzitui per Ukrainą, taip pat maršrutui iš Jamalo per Lenkiją“, – Europos Parlamente surengtoje konferencijoje „Nord Stream 2“: ES energetikos sąjunga kryžkelėje“ kalbėjo M.Šefčovičius.
„Dėl šio projekto nepadaugės dujų tiekėjų Europoje, o bus dar padidinta priklausomybė nuo Rusijos ir tai kelia susirūpinimą. Ukraina turi likti tranzito šalis, išlaikyti koridorių“, – jam antrino ES energetikos komisaras Marošas Ševšovičius.
Žaliųjų frakcijos vadovė Rebecca Harms irgi viešai pasmerkė projektą. „Tai politiškai rizikingas projektas, nes skirtumas yra tarp Rytų ir Vakarų Europos, ir šis skirtumas tik augs, jei Kremlius eis toliau. Rusija bando išjungti Ukrainą. Kodėl mes turime sutikti su tokia šalimi?“ – kalbėjo ji.
Europos Parlamento frakcijos taip pat išreiškė susirūpinimus. Tačiau tik tiek. Briuselis iki šiol vieningai nepareiškė griežtos pozicijos „Nord Stream 2“ klausimu.
„Tam trukdo vienintelis žaidėjas – Vokietija ir Angelos Merkel įtaka. Tai yra yra ne pirmas „Gazprom“ ir Vokietijos projektas, o kitos šalys nieko negali padaryti“, – 15min sakė vienas aukštas pareigūnas.
Vokietijos vyriausybės atstovų nebuvo matyti. Šalies kanclerė Angela Merkel jau anksčiau sakė, kad „Nord Stream 2“ tėra tik ekonominis projektas.
Baltijos šalys – vienišos?
Baltijos šalys ir Lenkija jau anksčiau griežtai pasmerkė „Nord Stream 2“. Septynių ES valstybių vadovai, tarp jų ir Lietuvos, Europos Komisijos vadovui Jeanui-Claudui Junckeriui neseniai išsiuntė laišką, kuriame nuogąstauja dėl projekto.
„Labai gaila, kad kai kurios didesnės mūsų kolegės šalys narės Europos Sąjungoje mėgina aiškinti, kad tai yra tik privatus komercinis projektas – visi puikiai suprantame, kad visi tokio masto energetiniai projektai yra geopolitiniai ir jų tikslai yra būtent geopolitiniai“, – neseniai pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau „Gazprom“ parengė atsaką – praėjusią savaitę su privačiu vizitu pas J.C.Junckerį lankėsi „Nord Stream“ akcininkų komiteto pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis.
Kas buvo aptarta – neskelbiama. Apie tai, beje, Vakarų Europos žiniasklaidoje tik užsiminta.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius mano, kad Rusija su nauju dujotiekiu turi bent keletą tikslų.
„Rusija jau nėra partneris, kai dujų kainą naudoja politiniais sumetimais. Tad lieka du variantai – nužudyti projektą ar jį priimti.
Nes šis projektas yra sukurtas tam, kad būtų nužudyti alternatyvūs dujų šaltiniai, pavyzdžiui, SGD terminalai. Taip pat bus nužudyta Ukrainos ateitis Europoje ir visa ES Energetikos sąjunga“, – sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.
