Europos Komisija praėjusį penktadienį paskelbė patvirtinusi ES bendrojo intereso projektų sąrašą (ang. projects of common interest, PCI), kuriame nėra nė vieno Lietuvos, Latvijos ar Estijos SGD infrastruktūros projekto.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog taip nutiko, trims Baltijos šalims nesutarus dėl vieno bendro regioninio SGD projekto. Tačiau ministras sako esantis optimistas ir tokį sprendimą vertina kaip naują galimybę.
„Tai vertinčiau kaip labai aiškią iliustraciją, kad neturime regioninio sutarimo, tai reiškia, kad mūsų tikslas optimizuoti SGD terminalo kaštus išlieka. Bet sąrašas tikrai nėra vienintelė priemonė. Patekimas į sąrašą suteikia galbūt psichologinį komfortą, bet realiai ekonominės naudos tikrai neduoda. Tai tėra tik „bilietas“ kovoti dėl ES paramos, o toji parama dujų infrastruktūrai politiškai mažėja. (...) Tai, kad nėra projekto sąraše, sveikinčiau kaip tam tikrą realybės pripažinimą ir tam tikrą naują etapą“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Lietuva šių metų pavasarį pateikė paraišką įtraukti į sąrašą Klaipėdos SGD terminalą, tikėdamasi gauti iki 150 mln. eurų finansinės paramos bei sumažinti dujų kainas Lietuvos bei visų Baltijos šalių vartotojams.
Anot energetikos ministro, sąraše pradžioje buvo visų trijų šalių projektai, o paskutiniame variante buvo likę tik Estijos ir Latvijos projektai.
„EK žinia ir buvo mūsų visam regionui, kad jeigu mes sutariame dėl konkretaus regioninio sprendimo, ilgalaikio dujų tiekimo saugumo užtikrinimo po 2024 metų, tai toks variantas galbūt ir galėtų atsirasti sąraše. Bet kadangi sutarimo nėra, tai tokio projekto nėra“, – kalbėjo energetikos ministras.
Klaipėdos SGD terminalo projektą įtraukus į PCI sąrašą, tai atvertų kelią prašyti ES paramos pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).
Trims Baltijos šalims iki šių metų rudens taip ir nepavykus susitarti dėl regioninio SGD terminalo ir praradus galimybę gauti europinės paramos laivo „Independence“ išpirkimui. „Klaipėdos nafta“ pasisamdė konsultantus, kurie kuria SGD importo į Lietuvą ateities scenarijus.
Tarptautinės bendrovės „Poyry Management Consulting“ padalinys Jungtinėje Karalystėje atsakys, ar Lietuva gali turėti SGD terminalą po 2024 metų – būtent tais metais baigiasi 10 metų SGD laivo-saugyklos nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“.
Už laivo nuomą „Klaipėdos nafta“ per metus moka 68,9 mln. dolerių (apie 58,3 mln. eurų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 583 mln. eurų). „Hoegh LNG“ ne tik nuomoja laivą su įgula, bet ir teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.
Pokalbiai dėl regiono dujų infrastruktūros prasidėjo dar 2006 metais, kai Baltijos šalys sutarė vertinti regioninio SGD terminalo statybų idėją, tačiau šalims nepasiekiant susitarimo, Lietuva Klaipėdoje pastatė savo terminalą.
