Pasirengimas naujo branduolinio reaktoriaus statybai Lietuvoje prasidėjo 2006 metais. Nuo tada iki dabar jau pristatyti keli projekto variantai. Sukurtas ir išardytas LEO LT projektas. Konservatorių pagimdytas ir socialdemokratų sutryptas Visagino atominės elektrinės projektas su „Hitachi“. Nepriklausomai nuo referendumo rezultatų, šiemet pristatytas dar vienas, jau neva tobulesnis VAE projektas su tuo pačiu Japonijos koncernu „Hitachi“.
Nors politikai kol kas nesiryžta statyti branduolinio reaktoriaus, planai jį statyti jau kainavo šimtus milijonų.
G.Kirkilo projektas: LEO LT nuostoliai
2007 metais Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymą, kuriame numatyta „Lietuvos energijos“ pagrindu kurti nacionalinio investuotojo įmonę. Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė ir VP dešimtuko valdoma „NDX Energija“ įkūrė LEO LT. Akcinės bendrovės kapitalas padidintas iki 5 mlrd. Lt.
Bendrovė pradėjo veikti 2008 metų gegužę, paskutinė sutartis su darbuotoju nutraukta 2010 rugsėjį.
Vien bendrovės darbuotojų atlyginimams išleisti šimtai tūkstančių litų. Pirmasis LEO LT vadovas Rymantas Juozaitis uždirbdavo po 50 tūkst. Lt per mėnesį. Jis LEO LT vadovavo 5 mėnesius.
Tiek pat poste išbuvo ir R.Juozaitį pakeitęs Gintautas Mažeika. Nors vadovų algos buvo karpytos, trečiasis LEO LT vadovas Rimantas Vaitkus vis dar uždirbdavo po maždaug 27 tūkst. Lt per mėnesį.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Premjeras Gediminas Kirkilas priima LEO LT vadovus Julių Niedvarą ir Rymantą Juozaitį 2008 m. |
Nusprendus nutraukti LEO T veiklą, bendrovėje dar dirbo 20 žmonių. Paskutinė darbo sutartis nutraukta tik praėjus maždaug metams po nutarimo likviduoti bendrovę.
Likviduojant bendrovę, buvo nacionalizuota bendrovė VST už 680 mln. Lt – tą pačią sumą, kurią „NDX Energija“ sumokėjo 2003 metais privatizuodama VST.
Tiesa, nuostolius dėl to deklaravo „NDX Energija“, mat 2008 metais į LEO LT įneštų akcijų rinkos vertė siekė 2,7 mlrd. Lt. Verslas ir valstybė projektui išleido šimtus milijonų. Rezultato – jokio.
A.Kubiliaus projektas: milijonai išleisti už popierius
LEO LT išardžiusi konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė į Lietuvą atvedė „Hitachi“. Kartu jie pateikė 17 mlrd. Lt vertės branduolinio reaktoriaus verslo planą.
Lietuvos įnašas turėjo siekti 38 proc. – apie 6,5 mlrd. Lt. Nors A.Kubiliaus projektas įgyvendintas ir nebus, jam jau išleisti milijonai.Pavyzdžiui, už beveik milijoną litų buvo perkamos paslaugos viešinti informaciją apie atominę elektrinę, kuri net nebuvo statoma.
 |
| Tomo Lukšio/BFL nuotr./Premjeras Andrius Kubilius priima korporacijos „Hitachi“ prezidentą Hiroaki Nakanishi 2011 m. |
Bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ neskelbiamų derybų būdu pirko papildomų teisinių paslaugų, verslo konsultavimo ir finansinio patarėjo paslaugų, žiniasklaidos planavimo, taip pat integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų. 20,7 mln. litų vertės sutartis su tarptautine advokatų kontora „Herbet Smith“, 8 mln. litų vertės sutartis su Didžiosios Britanijos investicijų banku „N M Rothschild & Sons Limited“ ir 1,2 mln. litų sutartis su viešųjų ryšių agentūra „BVRG“ Viešosios pirkimų tarnybos buvo pripažintos neteisėtomis.
Pernai VAE patyrė 28 mln. Lt nuostolį. VAE grupės įmonės nuostolių patyrė ir 2010 bei 2011 metais.
Seimo laikinosios energetikos komisijos vadovas Artūras Skardžius sakė, kad naujos atominės jėgainės projektą įgyvendinusiai ir pagrindines energetikos įmones vienijusiai įmonei Visagino atominė elektrinė (šiuo metu – „Lietuvos energija“) reikalingų paslaugų pirkimui 2010-2013 metais išleista apie 80 mln. litų – visuose šiuose sandoriuose rasta pažeidimų.
A.Butkevičiaus projektas: pudruojamas A.Kubiliaus variantas
Nors A.Kubiliaus VAE planas socialdemokratų, Darbo partijos ir tvarkiečių bei Lenkų rinkimų akcijos koalicijai pasirodė netinkamas, o patariamajame referendume piliečiai nusprendė, kad atominė elektrinė apskritai yra nereikalinga, planų statyti VAE neatsisakoma.
Praėjusią savaitę pristatytas naujas Visagino atominės elektrinės projektas. Projekto kaina nesikeičia (apie 17 mlrd. Lt), tačiau premjeras Algirdas Butkevičius aiškina, kad projektas bus pigesnis, nes Lietuva galės skolintis daugiau ir pigiau. Be to, numatoma maždaug 2 ct/kWh mažesnė elektros kaina.
 |
| Vyginto Skaraičio/BFL nuotr./Premjeras Algirdas Butkevičius priima „Hitachi“ atstovus 2013 m. |
Tačiau politinio sprendimo, ar bus statoma nauja atominė elektrinė, ar ne, nėra. Be to, projekto plėtotojai aiškina, kad jis dar yra tobulintinas. Vadinasi, ir šiam projektui, kuris nežinia, ar išvis kada bus įgyvendinamas, taip pat bus samdomi žmonės.
Politizuotas klausimas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno teigimu, įprasta, kad užtrunka branduolinio reaktoriaus statybos, bet ne projekto tobulinimas: „Procesai, kurie vyksta Lietuvoje, yra net nesusiję su statybomis.“
Ž.Šilėnas pabrėžė, kad buvo modeliuojami skirtingi projekto įgyvendinimo variantai. Silpnoji projekto vieta – jis, kaip ir visas energetikos sektorius, yra politizuotas. Keičiantis vyriausybėms, keičiasi ir supratimas, kaip turėtų būti vykdomas projektas.
Eksperto teigimu, jeigu projektas bus vykdomas, reikia ieškoti stipraus privataus investuotojo, kuris norėtų investuoti rinkos sąlygomis: „Tai būtų pats geriausias ir pats sąžiningiausias variantas. Stiprus privatus investuotojas, kuris finansuoja statybas ir vėliau rinkos sąlygomis tą elektrą pardavinėja.“
Politizavimas prasidėjo 2006–2007 metais ir pastaruosius 6–7 metus energetika yra be reikalo politizuota. Tos politizacijos vaisius mes dabar ir matome, – sakė Ž.Šilėnas.
Pasak Ž.Šilėno, energetikos sektorius yra be reikalo politizuotas.
„Politizavimas prasidėjo 2006–2007 metais ir pastaruosius 6–7 metus energetika yra be reikalo politizuota. Tos politizacijos vaisius mes dabar ir matome. Sprendimai, diskusijos yra paremtos ne ekonomine, o politine logika. Tai puikus pavyzdys, kai politizavus tam tikrą sritį visuomenė ir valstybė yra nepajėgi priimti kažkokius sprendimus“, – sakė LLRI prezidentas.
Pasak jo, energetikos sektorius sustiprėtų, jei iš jo būtų pašalinti politikai. Techniškai toks sprendimas yra įmanomas.
„Tik reikia, kad patys politikai nebenorėtų dalyvauti energetikoje“, – sakė Ž.Šilėnas ir pridūrė, kad politikai energetiką labai mėgsta ir atsisakyti jos jiems gali būti sunku.
