„Šiemet tikimės užbaigti tyrimą, kuris yra susijęs su įmone “Gazprom„, kuri yra įtariama neleidusi dujų tiekėjams Lietuvoje įsigyti dujų iš kitų šaltinių“, – ketvirtadienį po susitikimo su šalies prezidente Dalia Grybauskaite teigė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jis negalėjo pasakyti, kada tiksliai ketinama baigti tyrimą, tačiau vylėsi, kad tai pavyks padaryti per pirmąjį šių metų pusmetį.
Maksimali bauda, kuri gresia „Gazprom“, gali siekti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų.
„Kada tiksliai pavyks užbaigti nežinau, nes tai priklauso nuo įmonės, kurią tiriame. Įvertinus tai, kad tai yra užsienyje veikiantis “Gazprom„, kuris neprivalo pagal jų įstatymus bendradarbiauti su mumis. Kiek tai priklauso nuo mūsų, mes galime baigti pirmąjį pusmetį, bet, kaip bus realiai, sunku pasakyti“, – kalbėjo Š.Keserauskas.
Anot jo, KT Rusijos bendrovei yra išsiuntusi klausimus, turi patvirtinimą, kad ji juos gavo, tačiau atsakymų iš „Gazprom“ nėra sulaukusi. Š.Keserausko teigimu, maksimali bauda, kuri gresia „Gazprom“, gali siekti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų.
„Jei yra pažeidžiamas Konkurencijos tarybos įstatymas, pirmiausiai gresia įpareigojimas nutraukti pažeidimą. Tai galėtų atverti kelią pirkti dujas iš kitų šaltinių. Be to, gali būti skiriama bauda iki 10 proc. įmonės metinės apyvartos“, – aiškino KT pirmininkas.
Pasak jo, tarybos atliekamas tyrimas nesidubliuoja su Europos Komisijos (EK) atliekamo tyrimo dėl „Gazprom“ veiklos.
„Konkurencijos taryba atlieka tyrimą, kuris yra susijęs su 2004 metais “Gazprom„ išduoto leidimo įsigyti “Lietuvos dujų„ akcijų. Įsigydamas tas akcijas, “Gazprom„ įsipareigojo nedaryti tam tikrų veiksmų, tačiau tą įsipareigojimą sulaužė. Tuo tarpu Europos Komisijos atliekamas tyrimas yra susijęs su galimu rinkų padalijimu Europos Sąjungoje ir panašiais dalykais“, – teigė Š.Keserauskas.
Jo teigimu, „Gazprom“ ir toliau vengiant bendradarbiauti, taryba galės priimti sprendimą, tačiau vengimas atsakinėti į klausimas apsunkina procedūrą.
2012 metų liepos 30 dieną pradėtas tyrimas pirmą kart buvo pratęstas pernai rugsėjį – tuomet taryba pirmą kartą oficialiai patvirtino tirianti „Gazprom“ veiksmus Lietuvoje.
2004 metais taryba leido „Gazprom“ įsigyti 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad Lietuvos vartotojams nebus sudaromos kliūtys pirkti dujas iš kitų tiekėjų. Tyrimas susijęs su 2012 metų liepą iš oficialiai neįvardijamos Lietuvos įmonės gautu skundu.
Taryba tiria atvejį, kai buvusi „Lietuvos energija“ (dabar – „Lietuvos energijos gamyba“) pernai paprašė „Gazprom“ dujas parduoti mainų pagrindu, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti. 2012 metų vasarį skelbta, jog „Lietuvos energija“ surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir kreipėsi į Rusijos bendrovę „Gazprom Export“, prašydama suteikti galimybę sudaryti dujų mainus.
Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias „ Gazprom Export“ tiekia į Lenkiją per Baltarusiją, būtų nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.
Tuomet skelbta, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas vartotojams. „Lietuvos energija“ siūlė, jog bendrovė Europos šalyse įsigytas gamtines dujas galėtų apkeisti į „Gazprom Export“ Lietuvai tiekiamas dujas.
„Lietuvos energija“ 2011 metų pabaigoje atliko alternatyvaus dujų tiekimo rinkos Vakarų Europoje ir Skandinavijoje analizę ir identifikavo potencialius užsienio tiekėjus, iš kurių galėtų įsigyti dujų. Įmonei pavyko rasti tiekėją, iš kurio šiemet sausio mėnesį buvo gautas pasiūlymas parduoti dujas nuo 2013 metų.
Anot „Lietuvos energijos“, šio tiekėjo siūlomos sąlygos buvo palankesnės, o galima artimiausia dujų tiekimo vieta būtų Vokietijos-Lenkijos siena.
Europos Komisija baigia tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje – įtariama, kad koncernas, susiedamas dujų kainas su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas.
