Remiantis reprezentatyvios apklausos duomenimis, savo elektros suvartojimą Lietuvoje iš viso seka 76 proc. vartotojų, o 57 proc. tai daro kiekvieną mėnesį. Palyginimui, pernai, savo energijos suvartojimą stebėjo tik 55 proc. gyventojų. Kiekvieną mėnesį energijos suvartojimą dažniausiai seka 55-64 m. amžiaus gyventojai (66 proc.) ir kaimiškose vietovėse gyvenantys asmenys (68 proc.). Pakilus kainoms tai daryti dažniau pradėjo moterys (22 proc.).
„Vienas efektyviausių būdų taupyti elektros energiją namų ūkiams – elektros energijos suvartojimo analizavimas ir įpročių keitimas. Tai, kad dėl susidariusios situacijos šiemet gyventojai pradėjo aktyviau domėtis būdais, kaip sutaupyti, yra sveikintina. Energijos suvartojimo sekimas yra svarbus ne tik siekiant sumažinti išlaidas, bet ir savo poveikį aplinkai. Nuosekliai analizuojant energijos suvartojimą galima lengviau atpažinti galimybes didinti namų ūkio energijos naudojimo efektyvumą, sumažinti sąskaitas už energiją ir energijos importo dydį“, – sako bendrovės „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.
Sekti energijos suvartojimą skatintų patogi sistema
Apklausos duomenys rodo, kad dar aktyviau analizuoti savo energijos suvartojimą gyventojus labiausiai paskatintų paprasta ir patogi sistema duomenų sekimui. Tokia priemonė būtų aktuali beveik dviem penktadaliams lietuvių. Maždaug po trečdalį vartotojų analizuoti savo energijos suvartojimą motyvuotų aiškus visos informacijos apie tai pateikimas ir su energijos suvartojimo pokyčiais susieta jos kaina.
Trims iš dešimties gyventojų svarbiu faktoriumi būtų asmeniškai pritaikyti energijos kainų ir paslaugų pasiūlymai, priklausantys nuo pasiekto sutaupymo, o dešimtadaliui – aiškus poveikio aplinkai susiejimas su vartojimu. Šį aspektą dažniau išskyrė 18-24 metų amžiaus gyventojai. Tuo tarpu, 6 proc. apklausos dalyvių energijos suvartojimą analizuotų, jei gautų individualias konsultacijas dėl namų energijos suvartojimo.
„Ignitis“ energijos suvartojimo analizei yra sukūrusi du produktus – tai savitarnos sistema ir mobilioji programėlė „EnergySmart“. Savitarnoje galima rasti savo energijos suvartojimo istoriją ir metinius bei mėnesinius palyginimus. Mobilioji programėlė pravers visiems, jau turintiems išmaniuosius skaitiklius. Joje galima palyginti kiekvienos dienos ir valandos suvartojimą, suprasti, kiek per dieną sunaudojate energijos KWh namuose, pamatyti pokytį savaitės eigoje ir, žinoma, palyginti su panašiais vartotojais“, – pasakoja A.Vaitulevičė.
Šios priemonės sukuria galimybes be papildomų matuoklių matyti savo buities prietaisų energijos vartojimą. Be to, tokia stebėsena natūraliai įtraukia ir skatina šeimoje kelti klausimus. Taip sukuriami energijos švaistymo mažinimo ir elgesio pokyčiai, dėl kurių sutaupoma energija.
Dažniausias taupymo būdas – sumažintas apšvietimas
Apklausos duomenys rodo, kad siekdami taupyti energiją dauguma lietuvių pastarąjį mėnesį keitė savo įpročius, o dažniausiai rinkosi riboti namų apšvietimą (39 proc.), nepalikti prietaisų
budėjimo režime ir ištraukti juos iš elektros lizdo (29 proc.). Taip pat ėmė domėtis daugiausiai energijos namuose sunaudojančiais prietaisais (25 proc.) ir riboti tokios buities technikos kaip skalbimo mašinos ar indaplovės darbą (25 proc.).
Beveik penktadalis gyventojų ėmė labiau stebėti ir lyginti sąskaitų duomenis, o vos po dešimtadalį vartotojų ribojo kondicionavimą ir šildymą, kaitrines lemputes pakeitė į taupesnes, mažiau žiūrėjo televizorių, klausė radijo ar naudojosi kompiuteriu.
„Net ir neženkliai pakeitus savo įpročius galima reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas, o gyventojų nurodytos priemonės yra išties efektyvios. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į galingų elektros prietaisų veikimą ir stengtis juos naudoti kuo efektyviau – pavyzdžiui, naudoti aukštos energetinės klasės (A-G) buitinę techniką ir „eco“ programas, įdiegtas buitinėje technikoje“, – pataria A.Vaitulevičė.
Lietuvos gyventojų apklausą „Ignitis“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko šių metų spalį. Apklausoje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
